Šiandien Baltarusija ir baltarusiai išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių savo šiuolaikinėje istorijoje: po 2020 m. protestų represijos šalyje sustiprėjo, žmogaus teisių padėtis pablogėjo, o režimas, pasinaudodamas karu Ukrainoje, sustiprino sąjungą su Maskva. Šios realijos daro įtaką baltarusių gyvenimui šalyje ir formuoja diasporos įvaizdį užsienyje. Siekiant išanalizuoti šią politinę ir geopolitinę dinamiką, rugsėjo 11–12 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) rengiama tarptautinė konferencija „Baltarusija ir baltarusiai geopolitinio nestabilumo laikais: pasaulinis suvokimas ir vidaus realijos“.

Panaši tarptautinė konferencija jau vyko VU TSPMI 2021 m., netrukus po protestų, sukrėtusių Baltarusiją. Praėjus ketveriems metams, šie klausimai išlieka ne mažiau aktualūs: represijos tik sustiprėjo, karas Ukrainoje pakeitė regiono saugumą, o baltarusių diaspora toliau susiduria su stereotipais ir politiniu spaudimu. Ši konferencija pabrėš akademinio ir viešo dialogo apie Baltarusiją svarbą – ne kaip vienkartinio atsako, bet kaip nuolatinio pokalbio.

Į konferenciją susirinks mokslininkai ir ekspertai padiskutuoti apie Baltarusijos autoritarinį režimą, jo vaidmenį regiono saugumo srityje ir iššūkius, su kuriais susiduria baltarusiai emigracijoje. Diskusijose bus nagrinėjami valdymo klausimai, Europos saugumas, tarptautinės politinės reakcijos ir debatai apie baltarusių diasporą. Programoje numatyta pristatyti knygą „Routledge Handbook of Contemporary Belarus“.

Viena pagrindinių konferencijos pranešėjų yra dr. Tatsiana Chulitskaya, VU TSPMI vyresnioji mokslo darbuotoja, kuri specializuojasi pilietinės visuomenės, demokratizacijos ir aukštojo mokslo Rytų Europoje klausimais.

„Represijos Baltarusijoje tapo daug griežtesnės, o žmogaus teisių padėtis labai pablogėjo. Tačiau dažnai visi klausimai apie baltarusius yra apribojami, susitelkiant tik į saugumą. Taip rizikuojame nebesuprasti baltarusių padėties visapusiškumo ir sudėtingumo. Akademinė konferencija yra tinkama platforma šiems niuansams aptarti“, – naujausius įvykius komentuoja mokslų daktarė.

Dr. T. Chulitskaya pabrėžia, kaip svarbu kvestionuoti stereotipus apie baltarusius užsienyje. Anot jos, nuomonės, pavyzdžiui, kad baltarusiai yra pasyvūs, pernelyg tolerantiški autoritarizmui ar nenori integruotis į Lietuvos visuomenę, neatitinka realybės. Pasak akademikės, baltarusiai gyvena intensyvaus represinio režimo sąlygomis.

„Šiandien Baltarusijoje žmones gali suimti vien už „patiktuką“ ar „emociuką“ socialiniuose tinkluose“, ­– sako dr. T. Chulitskaya ir, norėdama iliustruoti baimės mastą, lygina dabartinę situaciją Baltarusijoje su situacija Lietuvoje sovietmečiu, kai žmonės galėjo tyliai dalytis nuomonėmis su šeima ir draugais, bet retai kada išdrįsdavo tai daryti viešai. Kaip tada, taip ir šiandien Baltarusijoje atviras pasipriešinimas susiduria su greitomis ir žiauriomis represijomis.

Be politikos ir akademinių diskusijų, ekspertė taip pat pabrėžia kultūros ir komunikacijos vaidmenį stiprinant ryšius ir tarpusavio supratimą tarp Lietuvos visuomenės ir baltarusių diasporos: „Žmonių tarpusavio bendravimas yra labai svarbus. Kai baltarusiai dalijasi savo kultūra, pavyzdžiui, atvykę studentai dalijasi savo patirtimi, tai padeda įveikti stereotipus ir stiprina visuomenių tarpusavio supratimą.“

Kviečiame akademikus, studentus, politologus ir visus kitus, besidominčius Baltarusija, įsitraukti į diskusiją rugsėjo 11–12 d. VU TSPMI, Vokiečių g. 10, Vilniuje.

Konferencija skirta ne tik vidaus ir tarptautinei Baltarusijos politikai – joje taip pat bus gvildenamos temos apie žmones, jų patirtis ir represijų aukas.

Daugiau informacijos apie programą ir pranešėjus rasite renginio „Facebook“ puslapyje.