Minint 25-ąsias Baltijos kelio metines, VU Istorijos fakultete vyko seminaras-diskusija „Lietuvą kuriame kartu: Baltijos kelias ir etninės mažumos“. Anot renginį vedusio doc. dr. Grigorijaus Potašenko, Baltijos kelias buvo baltiško solidarumo, pilietinio brandumo, nuoširdžios ir spontaniškos vienybės pavyzdys. Šioje protesto akcijoje dalyvavo lietuviai, latviai, estai, baltarusiai, žydai, rusai, lenkai, moldavai, armėnai ir kitų tautybių žmonės. Kad Lietuvos visuomenė būtų geriau suprasta, akcentuota etninė ir kultūrinė įvairovė, savo prisiminimais dalijosi tautinių bendrijų atstovai.

Žingsnis po žingsnio

Doc. dr. Algirdas Jakubčionis perskaitė įvadinį diskusijos pranešimą. Jis pasakojo, kaip gimė idėja, virtusi bene didžiausia taikia protesto akcija Sovietų Sąjungoje.

Viena pirmųjų minčių – kiekvienoje Baltijos valstybėje iš žmonių suformuoti raides S-H-P arba M-R-P. Estijoje gyventojai užrašytų S – Stalino, Latvijos – H – Hitlerio, Lietuvos – P – Paktas (analogiškai: Molotovo-Ribbentropo paktas). Nesugalvojus, kaip šį sumanymą įgyvendinti, jo atsisakyta. Dar viena idėja – visoms tautoms susirinkti į vieną mitingą, tačiau nepavyko susitarti, kur turėtų vykti tokio masto demonstracija. Taip pat buvo siūloma visuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose vienu metu užgesinti šviesas. Taip ketinta pademonstruoti tamsą, kurią atnešė šio pakto pasirašymas. Kitas variantas – visiems gyventojams apsirengti juodais darbužiais. „Tačiau kas visa tai užfiksuos? Kaip įamžinti tą mastą, perteikti jį pasaulio bendruomenei? Idėją teko atmesti, nes tai buvo neįmanoma“, – prisiminė doc. dr. A. Jakubčionis.

Vėliau sugalvota, kad Baltijos valstybių gyventojai turėtų sustoti į vieną grandinę. Projekto esmė – sukurti gyvą „Baltijos sieną“, kuri tęstųsi per Lietuvos, Latvijos ir Estijos sieną su Rusija. Bet iškilo nemažai problemų. Nebuvo aišku, kokias valstybių teritorijas reikėtų pažymėti – dar prieš okupaciją ir jos pradžioje jos kito. Be to, žmonėms būtų buvę sudėtinga išsirikiuoti miškuose ir neišbrendamose pelkėse. Kadangi Molotovo-Ribbentropo paktas palietė ne vien Lietuvą, Latviją ir Estiją, į gyvą grandinę norėta įtraukti ir Helsinkį, Varšuvą, Bukareštą, bet susidurta su realybe, kad SSRS sienos kirsti nepavyks.

„Už mūsų ir jūsų laisvę“

Organizuojant daugiau nei 2 mln. žmonių sujungsiančią akciją, kelias buvo padalytas tam tikroms žmonių grupėms. Pasak doc. dr. A. Jakubčionio, ruožas nuo kryžkelės į Ukmergės plentą iki to meto 194-ojo kilometro buvo skirtas tautinėms bendrijoms, aktyviai dalyvavusioms judėjime už nepriklausomybę. „Iš anksto buvo numatyta, kad Lietuvoje gyvenančios tautos tiesiog negalės nedalyvauti“, – juokėsi jis.

„Visur girdėjosi šūkis: „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Mes jį supratome tiesiogine prasme“, – kalbėjo Lietuvos rumunus ir moldavus vienijančios bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučia Bartkienė. Ji pabrėžė, kad 1989 m. įkurta organizacija tuo metu sirgo Lietuvos ir gimtosios Moldovos nepriklausomybe. Į Baltijos kelią šios organizacijos nariai atėjo nešini žvakėmis, juodais kaspinėliais ir iš Moldovos atsiųsta tautine vėliava. Ją L. Bartkienė atsinešė į susitikimą.

Gudų kultūros draugijos Lietuvoje atstovas Olegas Ablažėjus teigė, kad baltarusiams nekilo abejonių už ką kovoti. „Buvo toks laikotarpis, kai ėjome kaip į darbą. Buvau laisvas menininkas, tad galėjau disponuoti savo laiku, dieną naktį vaikščioti į mitingus ir demonstracijas. Žinoma, stovėjome ir Baltijos kelyje. Su savo vėliava atėjome. Pamenu, kai priartėjome, žmonės neatpažino Baltarusijos tautinės vėliavos ir ėmė skanduoti „Latvija! Latvija!“ – juokdamasis pasakojo jis.

Sąjūdyje dalyvavęs ne kaip rusų, bet kaip Molėtų rajono atstovas, vertėjas ir publicistas Georgijus Jefremovas džiaugėsi, kad rusakalbė Sąjūdžio spauda buvo sukurta ir jo pastangomis. Jis tvirtino, kad akcijoje dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai su šeimomis. Prisijungė svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Kazachstano, pasitaikė ir turistų. „Su mumis buvo ir vokiečių žurnalistų. Jie vis teiravosi: „Mes negalime suprasti, kaip jūs, būdamas rusas, prisidėjote prie lietuvių nepriklausomybės siekio?“, o aš atsakydavau klausimu: „Kodėl jūs, vokiečiai, atvažiavote čia? Ką jums gali reikšti Baltijos kelias?“ Grupės lyderė susimąstė ir tarė, kad Baltijos kelias jiems prilygsta Berlyno sienos nugriovimui“, – sakė G. Jefremovas.

Lietuvos armėnų sąjungos narys Ruslanas Arutiunianas Baltijos kelyje dalyvavo su svečiais iš Armėnijos, parengusiais nuotraukose įamžintą plakatą „Armėnija tiesia ranką Lietuvai“.