1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusi Baltijos kelio taikos ir vienybės akcija – vienas iš svarbiausių įvykių Baltijos šalių istorijoje. Šiemet minime šio istorinio įvykio 35-metį. „Baltijos kelias yra aiškaus apsisprendimo keliauti link Nepriklausomybės pradžia ir simbolis – savo užmoju ir platumu drąsus, taikus, solidarus, sutraukęs žmones su šypsena veide ir daina lūpose – tai, kas puikiai apibūdina mūsų Dainuojančią revoliuciją“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto mokslininkas dr. Marius Ėmužis.
Baltijos kelias – tai viena iškiliausių taikių demonstracijų pasaulio istorijoje, kai 1989 m. trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – gyventojai susikibo rankomis, sudarydami 650 kilometrų ilgio gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši unikali iniciatyva buvo įgyvendinta siekiant parodyti pasauliui nepritarimą sovietų okupacijai ir priminti apie Ribbentropo–Molotovo paktą, kuris, 1939 m. pasirašytas tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, lemtingai padalijo Rytų Europą.
Ši demonstracija suvaidino svarbų vaidmenį Baltijos šalių kelyje į nepriklausomybę, suteikė stiprybės ir ryžto kovoti už laisvę. Netrukus po Baltijos kelio šios šalys pradėjo judėti link nepriklausomybės atkūrimo, o 1991 m. tapo laisvos ir nepriklausomos valstybės.
„Kartais gali atrodyti, kad Baltijos kelias savo svarba nublanksta prieš vėlesnius į Nepriklausomybę atvedusius įvykius – 1990 m. vasario 24 d. rinkimus, Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11-ąją ar jos apgynimą 1991 m. sausį. Ar net Sąjūdį kaip visumą. Bet Baltijos kelias yra aiškaus apsisprendimo keliauti link Nepriklausomybės pradžia ir simbolis – savo užmoju ir platumu drąsus, taikus, solidarus, sutraukęs žmones su šypsena veide ir daina lūpose – tai, kas puikiai apibūdina mūsų Dainuojančią revoliuciją“, – sako VU Istorijos fakulteto mokslininkas dr. M. Ėmužis.
Šį penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyks koncertas „650 kilometrų laisvės“, skirtas Baltijos kelio 35-osioms metinėms paminėti. Susirinkusieji Katedros aikštėje galės pamatyti muzikinį pasirodymą, kuriam vadovaus dirigentas Modestas Pitrėnas, latvių ir estų dirigentai Martinas Ozolinis ir Erki Pehkas. Koncerte dalyvaus valstybinis ansamblis „Lietuva“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Latvija“, kamerinis choras „Aidija“, grupės „Happyendless“, „Tautumeitas“ ir atlikėja Maarja Nuut EE. Muzikines kompozicijas kūrė ir aranžavo Jievaras Jasinskis, pasirodymą režisavo Dalius Abaris.
Komentarų nėra. Būk pirmas!