Raimundo Šuikos nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų drauge su Lietuvos imunologų draugija organizuota Baltijos šalių ir Lenkijos imunologų mokykla šiais metais subūrė beveik šimtą jaunųjų mokslininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginyje ypatingas dėmesys skirtas keturioms temoms: šeimininko ir patogeno sąveikai, įgimtiesiems imunodeficitams, steriliam uždegimui ir vėžio imunologijai.

„Šios temos pasirinktos neatsitiktinai – tai sritys, kuriose aktyviai dirba mokslininkai mūsų regione, todėl natūraliai gimsta ir bendradarbiavimo galimybės“, – paaiškino renginio organizatorė, VU GMC mokslininkė ir Lietuvos imunologų draugijos prezidentė prof. Aurelija Žvirblienė. Kaulų čiulpų transplantacija, retų imunodeficitų diagnostika, autoimuninių ir infekcinių ligų tyrimai – šios temos Baltijos šalyse ne tik aktualios, bet ir reikalaujančios dalytis resursais bei žiniomis tarp kaimyninių šalių specialistų.

Plenarinėse sesijose dalyviai klausėsi pranešimų apie naujausius imunologijos pasiekimus – nuo fundamentinių tyrimų, siejančių Epšteino-Baro viruso infekciją su išsėtine skleroze ar DNR pažaidas su imuninės sistemos aktyvacija, iki priešvėžinio imuninio atsako ir įgimtųjų imunodeficitų klinikinių aspektų.

„Lektoriai buvo kviečiami remiantis ne ankstesniu bendradarbiavimu, o jų mokslinių tyrimų aktualumu – skaitėme jų publikacijas ir kvietėme prisidėti prie mokyklos programos. Taip pavyko suburti lektorius, kurių tyrimų temos atitiko mūsų auditorijos poreikius. Profesoriai Christianas Münzas, Nelsonas Gekara, Manfredas Hönigas, Svenas Brandau – tai tik kelios pavardės iš mūsų kviestinių lektorių sąrašo, kuriame – 19 žinomų imunologų. Visiems jiems esame labai dėkingi už išskirtinai aukštą renginio mokslinį lygį. Programa buvo formuojama taip, kad pranešimus skaitytų imunologijos ekspertai, o jaunesniems tyrėjams būtų skirtos specialios trumposios ir stendinės sesijos. Toks požiūris padėjo išlaikyti aiškų mokyklos formatą, skiriant dėstomąją dalį nuo dalyvių pristatymų“, – pasakoja prof. A. Žvirblienė.

Ypatingas mokyklos akcentas – apskritojo stalo diskusija, skirta mokslo specializacijos ir tarpdiscipliniškumo temai. Diskusijoje dalyvavo mokslininkai, mokslo filosofijos ir mokslo komunikacijos ekspertai, tarp jų – ir moderatorė Elizabet Beržanskytė, anksčiau buvusi molekulinės biologijos studentė, o dabar – mokslo žurnalistė.

Diskusijos dalyviai svarstė, kaip šiuolaikiniame moksle išlaikyti platų požiūrį ir tarpdalykinį dialogą, kai vis labiau gilinamasi į siauras sritis. Prisimintas ir istorinis pavyzdys – prieš 200 metų VU dirbęs mokslininkas ir filosofas Andrius Sniadeckis, chemikas ir medikas, kurio veikla įkūnija tarpdiscipliniškumo sampratą. Diskusijoje pabrėžta, kad holistinio požiūrio ir tarpdiscipliniškumo šiandien reikalauja ne tik mokslo pažanga, bet ir tokie globalūs iššūkiai kaip klimato krizė. Tokių reiškinių pasekmės peržengia vienos mokslo srities ribas, todėl sprendimai turi būti kuriami bendradarbiaujant įvairių sričių ekspertams. Renginyje buvo keliamas klausimas, kaip ugdyti jaunąją kartą gebėti mąstyti plačiau, nepaisant technologinės pažangos skatinamos specializacijos.

Renginys buvo orientuotas į gyvybės ir medicinos mokslų studentus, doktorantus ir jaunuosius mokslininkus. Vienas iš esminių mokyklos tikslų buvo stiprinti supratimą apie imunologijos svarbą šiuolaikinėje medicinoje. Tuo pat metu buvo siekiama skatinti jaunųjų tyrėjų aktyvumą – jie galėjo pristatyti savo darbus stendinėse ir trumpųjų pranešimų sesijose, gauti grįžtamąjį ryšį iš ekspertų, o geriausi pristatymai buvo įvertinti apdovanojimais. Prizus įsteigė Ateities biomedicinos fondas, „TEVA Baltics“ ir „Linea Libera“, o publikos simpatijos trumpųjų pranešimų sesijoje buvo išreikštos balsavimu.

Svarbus indėlis į renginį – finansinė parama dalyviams iš kitų šalių. Europos imunologų draugijų federacija (angl. European Federation of Immunological Societies) skyrė tikslinę paramą kelionės stipendijoms, kurios suteikė galimybę užsienio šalių jauniesiems mokslininkams atvykti į Vilnių. Organizatoriai nusprendė didžiausią šios paramos dalį panaudoti dalyviams iš Ukrainos paremti, todėl renginyje dalyvavo gausi šios šalies delegacija.

Renginio organizatoriai siekė, kad mokykla pasižymėtų ne tik turtinga moksline programa, bet ir atskleistų Lietuvos ir Vilniaus miesto kultūrinį kontekstą, prisidedantį prie visapusiškos patirties – tokios, kuri stiprintų profesinius ryšius ir skatintų tarpusavio pažinimą. Pirmąją renginio dieną šį tikslą padėjo įgyvendinti „Future Cello“ koncertas, kuriame modernios elektroninės muzikos ir violončelės sintezę pristatė Justas Kulikauskas. Antrąją dieną organizuota ekskursija po Vilniaus senamiestį suteikė užsienio dalyviams progą pažinti miesto istoriją ir architektūrą.

Pasak prof. A. Žvirblienės, šis renginys buvo ne tik intelektinis, bet ir šiltas žmogiškas susitikimas su kolegomis: „Džiaugiuosi, kad tokio lygio mokslinis renginys buvo surengtas mūsų pačių jėgomis. Esame nepaprastai dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie šio renginio – rėmėjams, savanoriams, visai organizatorių komandai. Tai buvo svarbus įvykis visai mūsų bendruomenei – jis parodė, kad galime būti aktyvūs Europos mokslo erdvės dalyviai ir telkti regioninį bendradarbiavimą.“

Baltijos ir Lenkijos imunologų mokykla tęsia tradiciją, kurią 1992 m. pradėjo Vokietijos imunologų draugija. Tuometinės mokyklos, vykusios Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, buvo nepaprastai svarbios jauniesiems mokslininkams, siekiantiems semtis žinių ir kontaktų su Vakarų mokslu. Paskutinė tokio pobūdžio mokykla surengta 2005 m., o 2023 m. – po beveik dvidešimties metų pertraukos – ją atgaivino estai, įtraukdami Baltijos šalis ir Lenkiją.

Kitąmet regioninę imunologų mokyklą planuoja organizuoti Latvijos imunologų draugija. Organizatoriai viliasi, kad šis renginys taps kasmetine tradicija, stiprinančia regioninį bendradarbiavimą imunologijos ir gyvybės mokslų srityse.