Birželio 17–19 d. Vilniuje vyks dainuojančių, grojančių, šokančių Baltijos šalių studentų  dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“, kuri nuo 1956 m. kas kelerius metus vyksta paeiliui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. „Gaudeamus“ suteikia unikalią galimybę atlikėjams ir žiūrovams visų trijų šalių atlikėjus ir kultūrą pamatyti viename renginyje, o šiemet Kalnų parke paskutinę šventės dieną susitiks visų žanrų atlikėjai – kartu koncertuos chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų bei liaudies instrumentų orkestrai. Pasak šventę organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos, studentų meno mėgėjų kolektyvai iš kitų išsiskiria didelėmis meninėmis ambicijomis, dideliais užmojais ir jaunatviška energija.

Tai, kad choristams dainavimas yra gyvenimo būdas, patvirtina VDU Švietimo akademijos choro „Ave Vita“ prezidentas Darius Savickas. Jis atskleidžia, kas paskatina studentus burtis į meno kolektyvus:

„Pirmiausia tai, kad jaučiame malonumą – neitume dainuoti, jei ši veikla nepatiktų. Po darbų, mokslų susitinkame su bendraminčiais, tai geras atsipalaidavimo būdas. Dieną, paskaitų metu, universitete būna tylu, o vakare jis atgyja, skamba nuo šokių ir dainų.“

Pasak jo, kiekvienas studentas turėtų dalyvauti dainų šventėse, nes tai stipri vidinė motyvacija veikti, keisti pasaulį: susiduri su tūkstantine minia, kuriai svarbu saugoti, puoselėti tradicijas. D. Savickas yra dalyvavęs 2018 m. Tartu vykusioje „Gaudeamus“ šventėje: „Prisimenu labai gerą jausmą dainuojant kartu su kitais studentais tūkstantinėje minioje, kai po kūną laksto šiurpuliai ir supranti, kodėl tiek laiko reikėjo ruoštis, repetuoti. Supranti, kad mus vienija vienybė, o joje slypi jėga. Šių dienų kontekste, kai netoliese vyksta karas, ta vienybė yra be galo svarbi. „Gaudeamus“ šventė suvienija Baltijos šalių studentus, parodo vyresniems žmonės, kad jaunimui svarbios tradicijos, jie jas puoselėja.“

Ruošdamiesi renginiui chorai susidūrė su iššūkiais

Rasa Gelgotienė, trijų Vilniaus universiteto chorų ir šios šventės meno vadovė, Lietuvos chorų sąjungos prezidentė, pritaria S. Liausos minčiai, kad studentų chorai itin stiprūs. Anot jos, ši šventė svarbi pirmiausia patiems jos dalyviams, nes dauguma jaunų žmonių ir baigę studijas tęsia savo veiklą meno mėgėjų kolektyvuose, be to, tampa profesoriais, ugdymo įstaigų vadovais, ateityje nuo jų požiūrio į chorinį meną priklausys kitų chorų atsiradimas ar išlikimas, nes juos sudaro tiek esami studentai, tiek alumnai ir darbuotojai.

„Alumnai, kaip ir studentai, darbuotojai, yra universiteto bendruomenės dalis. Lankiausi daugelyje Europos universitetų ir mačiau, kiek daug dėmesio ten skiriama universitetų chorams, o daugiau nei pusė jų narių yra alumnai. Skandinavijos šalyse aukštosios mokyklos netgi leidžia ir siūlo steigti asociacijas, kurias paremia finansiškai ir taip gali apmokėti alumnams choristams nakvynės ir transporto išlaidas, kolektyvams vykstant į koncertines keliones“, – pasakojo chorvedė.

Vis dėlto aukštųjų mokyklų chorams neigiamos įtakos turėjo panndemija bei nuotolinis darbas: „Tų, kurie dainavo pas mus anksčiau, pandemija iš vėžių neišmušė, šie žmonės laukė, kol apribojimai baigsis. Bet pastaruosius dvejus metus rudenį surinkdavome naujokus ir negalėjome jų įtraukti į aktyvią veiklą, dauguma jų nubyrėdavo, tad kai universitetą baigs dabartinė karta, bus sunkūs laikai, dar labiau iškils alumnų klausimas.“

Kalbėdama apie šventės chorų repertuarą R. Gelgotienė sakė, kad dėl pandemijos kolektyvams pasiruošti buvo sudėtingiau, bet renginio kokybei tai įtakos neturės. Chorų koncerte Šv. Jonų bažnyčioje, kurioje pasirodys ir kitų Baltijos šalių chorai, jungtinis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų choras, sudarytas iš vienuolikos kolektyvų, atliks Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Te Deum“ – kūrinį pučiamųjų instrumentų orkestrui, jungtiniam chorui, vargonams ir solistams.

Studentams renginys itin reikšmingas

Violeta Belousova, studijų metais dainavusi Vilniaus kolegijos merginų chore „Vaidilutės“, pasakojo, kad kadaise dėl šio festivalio (tais metais jis vyko Estijoje, Tartu mieste) turėjo atsisakyti dalyvauti diplomų teikimo šventėje. Po renginio ji sakė, kad tokio sprendimo tikrai nesigaili ir tai buvo pati gražiausia šventė, kurioje teko dalyvauti:

„Tai buvo mano pirma kelionė su choru, labai patiko Tartu miestelis. Atmintyje išliko itin geri prisiminimai apie repeticijas, organizatorius – kaip jie mus visus priėmė, apgyvendino. Ir, žinoma, didžiausi įspūdžiai iš koncerto, stovint scenoje ir dainuojant jungtiniame chore. Atsimenu, kad ir po repeticijų, laisvu laiku, būdavo, orkestras užgroja, o visi šalia esantys uždainuoja kokią nors dainą – muzika ir dainos skambėjo visur.“

Šios tradicijos nesikeičia – turbūt visose „Gaudeamus“ šventėse chorinės dainos ir liaudies ar žinomi įvairių atlikėjų kūriniai skamba ne tik per repeticijas ir koncertus, ne tik pagal repertuarą ir dirigento mostą, bet ir viešajame miesto transporte, eilėse prie maisto, nakvynės vietose.

Dar labiau nei bendri pomėgiai šokti ar muzikuoti į šventę atvykstančius studentus vienija kelias dienas trunkantis buvimas kartu: dainuojant repeticijose ir renginiuose, susipažįstant su kitų kolektyvų nariais, kita šalimi ir miestu, kuriame dalis kolektyvo galbūt lankosi pirmą kartą. „Taip linksma, kad nežinau, kaip reikės gyventi paskui“, – grįžtant iš 2018 m. Tartu vykusios šventės vienos choristės autobuse ištarta frazė turbūt geriausiai apibūdina renginio dvasią.

Trečiojo tūkstantmečio kartos šventė

Šiemet „Gaudeamus“ šventės pavadinimas yra „Karta 3000“, nes joje dalyvaus studentai, gimę trečiąjį tūkstantmetį. Šiais metais minime ir Lietuvos universitetų metus. Danguolė Beinarytė, KTU akademinio choro „Jaunystė“ vadovė, sako, kad naujoji studentų karta mažai skiriasi nuo ankstesnių:

„Studentai visada tokie, kokie buvo – nesikeičia. Mus keičia tik pati aplinka, technologijos, į kurias įsitraukiame, visi tapome uždaresni, po pandemijos greitas gyvenimo tempas verčia iš kojų, bet stengiamės, dirbame – kad choras suskambėtų, reikia įdėti daug darbo. Jei savaitę nevyksta repeticijos – jau blogai, o karantino metu jos nevyko kur kas ilgiau, tenka pradėti kone nuo nulio. Atsigauti nėra lengva, todėl džiaugiamės grįžtančiais renginiais, tuo, kad sugebame suorganizuoti tokią šventę, o kaip pavyks meninius sumanymus įgyvendinti, pamatysime. Rudenį ir pavasarį vyko jungtinio studentų choro koncertai Latvijoje (Liepojoje) ir Lenkijoje (Punske), nes reikia, kad chorai susidainuotų, bet dar laukia repeticijos Kalnų parke, manau, kad jaunimas pasirodys kaip gali geriausiai, na ir svarbiausia – kad būtų geras oras.“

Kiekviena Baltijos šalis šventėje turės savo šūkį – lietuvių šūkiui pasirinkta „Tautiškos giesmės“ eilutė „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Kokie bus kitų šalių šūkiai, kokią programą trečiąjį tūkstantmetį gimę studentai parodys Lietuvos publikai? Visa tai sužinosite apsilankę renginiuose Vilniaus rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Kalnų parke. Festivalyje dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Estijos aukštųjų mokyklų bei kolegijų studentų chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrai.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia. Festivalį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.