Sausio 13 d. Vilniaus universitete apsilankė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Tarp į VU atvykusių svečių buvo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas, švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis. Jie pristatė akademinei bendruomenei Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą ir Vyriausybės siūlomą aukštojo mokslo reformą, dalyvavo diskusijoje šia tema.

Laukia nemažai naujovių

N. Putinaitė pristatė VU akademinei bendruomenei pagrindines Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo nuostatas. Naujas įstatymo projektas jau yra pasiekęs Seimą. Pasak N. Putinaitės, šių įstatymo pakeitimų priešistorė susijusi su Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimu, pasiektu 2007 m., kur buvo numatyti pagrindiniai mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principai.

N. Putinaitė priminė apie Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimą, į kurį teko atsižvelgti aukštojo mokslo reformos architektams. Šis nutarimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad „gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ (41 straipsnis). „Iš esmės ši nuostata reiškia labai daug. Nuo jos priklauso visa svarstoma finansavimo sistema ir jos modelis“, – paaiškino N. Putinaitė.

Pagrindinė naujovė, susijusi su galimu Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimu, – keičiamas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Pagal šią pertvarką centriniu savivaldos organu turėtų tapti Taryba, kuri tvirtins mokslo įstaigos viziją ir misiją, skirs rektorių. Taip pat planuojama keisti institutų tipus ir valdymą – vietoje dabar egzistuojančių trijų mokslinių institutų tipų liks vienas (tas pasikeitimas turėtų įvykti 2010 m. sausio 1 d.). Kaip pabrėžė N. Putinaitė, kitas aspektas, susijęs su aukštojo mokslo reforma, – keičiama reikalavimų dėstytojams ir tyrėjams nustatymo tvarka, atsisakyta habilituoto daktaro laipsnio. „Su du kartus iš eilės konkursą laimėjusiais asmenimis bus sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik profesoriams“, – pažymėjo N. Putinaitė.

Taip pat planuojama koreguoti tvarką, pagal kurią aukštosioms mokykloms bus leidžiama vykdyti studijas. Pasak N. Putinaitės, dabar bus reikalaujama griežtesnių Valstybės saugumo departamento išvadų. Atsiras daugiau mechanizmų, leidžiančių kontroliuoti studijų kokybę. Naujas dalykas šiuo atžvilgiu – visos institucijos vertinimas. Turėtų būti patvirtinta kas šešerius metus vykdomo aukštosios mokyklos atestavimo tvarka, o kreditų skaičiavimo tvarka suderinta su Europos standartais.

N. Putinaitė taip pat pabrėžė, kad numatoma įvesti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigybę. Ši institucija nagrinės plagiato ir akademinio nesąžiningumo atvejus. Ji bus sukurta pagal jau egzistuojantį žurnalistinės etikos kontrolieriaus ir Seimo kontrolierių institucijų modelį.

Pasikeis aukštųjų mokyklų statusas

Nemažai naujovių siūloma ir atsižvelgiant į Vyriausybės programą ir joje numatomą aukštojo mokslo reformą. Aukštųjų mokyklų teisinis statusas iš biudžetinės įstaigos bus pertvarkomas į viešosios įstaigos. N. Putinaitė pažymi, kad universitetai faktiškai įgis „specialiųjų viešųjų įstaigų” statusą, nes jų vis dėlto negalima bus priskirti prie įprastų viešųjų įstaigų. „Pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms nėra būdinga, kad jos gautų bazinį finansavimą, o aukštosioms mokykloms tai numatyta“, – aiškino N. Putinaitė. Valstybiniams universitetams taip pat bus suteikta teisė laisviau disponuoti turtu. Jie galės valdyti valstybės turtą, kuris bus jiems perduotas pagal patikėjimo sutartį. Taip pat ir tos lėšos, kurias aukštoji mokykla įsigis (pavyzdžiui – iš studijų), nebus perskaičiuojamos per biudžetą, o taps aukštosios mokyklos nuosavybe.

Valstybės lėšos studijoms bus skiriamos pagal studijų krepšelio principą (numatoma, kad ši naujovė pradės funkcionuoti jau šiais metais). Kartu bus plėtojama ir studijų prieinamumo sistema – per stipendijas ir paskolas.

Iš biudžetinių į viešąsias įstaigas aukštąsias mokyklas planuojama pertvarkyti iki 2010 m. rugsėjo 1 d. „Viena iš pagrindinių perėjimo laikotarpio nuostatų yra tokia, kad tik tuomet, kai bus išrinkti nauji valdymo organai, universitetai įgis teisę disponuoti turtu ir visas kitas teises, kurios yra numatomos įstatyme. Naujas studijų finansavimo principas nebus taikomas studentams, kurie šiuo metu jau studijuoja“, – pažymėjo N. Putinaitė.

Išsakytos pastabos

Savo pastabas apie rengiamus pakeitimus aukštojo mokslo srityje išsakė ir Vilniaus universiteto bendruomenės atstovai. VU poziciją šiuo klausimu pristatė tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus. Jis prisipažino, kad skaitant įstatymo projekto tekstą iškilo tam tikrų klausimų, kuriuos tikrai yra verta aptarti.

R. Vaitkus pabrėžė, kad pagal įstatymo projektą universitetui nuosavybės teise pereitų didžiausia turto dalis, tačiau pasigendama dabar galiojančios nuostatos, jog „universitetai naudojasi savo pastatų ir teritorijos neliečiamumo teise“. „Dabartiniame įstatymo projekte šitos teisės nebelieka“, – konstatavo R. Vaitkus. Pasak jo, VU pageidautų, kad tas punktas būtų grąžintas į įstatymo tekstą.

Daug klausimų iškilo ir dėl Tarybos vaidmens ir šio vaidmens atitikties aukštosios mokyklos savivaldos principams. „Labai neaiškiai yra apibrėžti reikalavimai Tarybos nariams, ypač skiriamiems švietimo ir mokslo ministro. Mano įsitikinimu, tokiems žmonėms turi būti keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, nes Taryba tampa nepaprastai atsakinga institucija, kuri priims pačius svarbiausius sprendimus“, – pabrėžė R. Vaitkus. Jis taip pat pažymėjo, kad Tarybos funkcijos, numatytos įstatymo projekte, yra labai plačios – lėšų panaudojimo tvarkos įgyvendinimas, turto disponavimo tvarkos įgyvendinimas, rektoriaus skyrimas, universiteto reorganizavimo klausimai. Vėliau ir Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka pažymėjo, kad Tarybos sukūrimas gali panaikinti realią universiteto savivaldą. „Taryba nėra savivaldos institucija. Reikia padaryti viską, kad ji netaptų politine institucija. Ministras iš dalies galės kontroliuoti Tarybos darbą, skirdamas į ją, kaip numatyta, tam tikrus žmones. Kas gali garantuoti, kad tie žmonės nebus kokie „partijos bičiuliai“?“ – baiminosi jis.

Nėra visiško aiškumo ir dėl aukštosios mokyklos teisės vykdyti studijų veiklą. „Kai tik gauname leidimą vykdyti, pagal 36 straipsnio 4 dalį atsiranda priežiūros institucija, kuriai teisės akto nustatyta tvarka turi būti leista tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Nė vienoje demokratinėje šalyje tokio dalyko nėra“, – pabrėžė R. Vaitkus.

Nesusipratimų gali atsirasti ir dėl nuostatų, reglamentuojančių aukštųjų mokyklų darbuotojų priėmimą į darbą. Numatyta, kad 1/3 priėmimo komisijos narių turi sudaryti šioje institucijoje nedirbantys asmenys. „Ar tai reiškia, kad kokia nors kolegijos darbuotoja spręs, kokių darbuotojų mums reikia Vilniaus universitete? Formaliai taip gali atsitikti“, – įspėjo R. Vaitkus. Be to, priimant į darbą profesorių, priėmimo komisijoje turi būti vienas užsienio ekspertas. R. Vaitkus pažymėjo, kad tai labai pabrangins profesorių priėmimo procedūrą, nes užsienio ekspertų darbas kainuoja nemažai.

Buvo išsakyta priekaištų ir dėl naujos finansavimo politikos. Krepšeliai bus padalijami tarp šešių sričių. Projekte numatyta, kad jeigu žmogus įstos į valstybės finansuojamą vietą ir nebaigs studijų – bus pašalintas, jis privalės grąžinti jo studijoms panaudotas valstybės lėšas. R. Vaitkus pabrėžė, kad gyvenime būna įvairių situacijų ir tokios drastiškos priemonės ne visada pateisinamos. „Taip pat ir aukštosios mokyklos nebus skatinamos šalinti studentų, nes bijos netekti prie to studento „pririšto“ krepšelio“, – pažymėjo jis.

Reforma – politinis sprendimas

Numatomai vykdyti aukštojo mokslo reformai buvo pažerta ir kritikos. VU atstovus domino, kodėl rengiant aukštojo mokslo reformą nebuvo iš esmės atsižvelgta į Vilniaus universiteto rektoriaus ir Senato pirmininko pareiškimą dėl reformos nuostatų, kuriame dėstoma labai rimta alternatyvi reformos koncepcija? Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams teko prisipažinti, kad planuojamos vykdyti aukštojo mokslo reformos gaires nulėmė tai, „koks realus ir tinkamas modelis gali sulaukti politinio palaikymo“. Kitaip tariant, reformos vykdymas yra politinis dabartinės valdančiosios daugumos sprendimas, todėl vargu ar numatomos pertvarkos principus galima nors kiek paveikti.

Daug diskusijų sukėlė ir galimo studijų kainų dempingavimo klausimas. Negalima garantuoti, kad kai kurios aukštosios mokyklos nebandys privilioti studentų mažesnėmis studijų kainomis. Galimi nesusipratimai ir su studentais, kurie gaus studijų krepšelį. „Teoriškai viskas gražu. Krepšeliai eina paskui geriausius abiturientus, kurie pasirenka tą universitetą, kuris yra geriausias. Pagal vidinį šalies reitingą geriausias šalies universitetas yra būtent mūsų. Gražu – bankrutuos kiti, ne mes. Bet pažymėsiu, kad kol kas, deja, didelis skaičius žmonių siekia ne žinių, o diplomo ir nešis tą krepšelį ten, kur diplomą lengviau gauti. Tad prognozės gali būti ne tokios jau ir geros“, – nuogąstavo rektorius akad. Benediktas Juodka.

Krepšelio principas sulaukė ir daugiau kritikos. Pasak prof. habil. dr. Vytauto Daujočio, lygiai toks pat principas, kurį norima įvesti Lietuvoje, veikia Lenkijoje, Estijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Tanzanijoje ir Kenijoje. Jo teigimu, nė vienoje iš šių šalių šis principas nepasiteisino. Estijoje šios praktikos žadama atsisakyti. Dar griežčiau buvo nusiteikęs doc. dr. Vytautas Radžvilas. Pasak jo, tikras šios reformos siekis tik vienas – sukurti nuolatinę didžiulę paskolas imančių žmonių armiją. „Tai vienintelė priežastis, dėl kurios politiškai alternatyvūs siūlymai nėra priimami“, – pabrėžė V. Radžvilas.