Mokslininku būti įdomu – kadaise apsisprendė prof. Virginijus Barzda ir tos minties neatsisako iki šiol. Jis yra vienas iš aukšto lygio mokslininkų, pagal protų susigrąžinimo programą parvykusių į Vilniaus universitetą (VU) ir čia apsisprendusių įgyvendinti savo mokslinius sumanymus.

Kodėl VU?

Prof. V. Barzdą su VU sieja ilgalaikiai santykiai – jis yra šio universiteto Fizikos fakulteto pirmos biofizikų studijų programos alumnas. Baigus VU jo tolesnis mokslininko kelias driekėsi per Vengriją, kur tęsė studijas doktorantūroje Segedo universitete, UNESCO finansuojamame Biologinių tyrimų centre. Podoktorantūros stažuotei pasirinko Amsterdamo laisvąjį universitetą Nyderlanduose. Vėliau išvyko į Kalifornijos universitetą San Diege, JAV, kol galiausiai apsistojo Toronto universitete Kanadoje. Per visus tuos metus jis išlaikė sąsajas su VU – bendradarbiavo, rašė kartu mokslinius straipsnius, bet pirmą kartą ryžosi susisaistyti ir ilgesniam laikui, ir didesniam projektui.

Į klausimą „kodėl?“ šis energingas mokslininkas atsako „o kodėl ne?“. Prof. V. Barzdos dabartinė pagrindinė darbo vieta – Toronto universitetas – sutiko, kad jis savo laiką dalytų pusiau, taigi sprendimą nulėmė noras įgyvendinti didelį tarpdisciplininį projektą mokslo vystymosi labui.

„Man smagu, kad galiu įgyvendinti savo mokslinę idėją. Projektas vadinasi „Poliarimetrinė netiesinė mikroskopija biomedicininiams tyrimams ir vėžio diagnostikai“ – mokslininkų terminais tai reikštų, kad ieškoma, kaip antros–trečios harmonikos mikroskopiją pritaikyti patologijai“, – trumpai esmę apibūdina profesorius. Jis labai džiaugiasi, kad VU yra puiki lazerių tyrimų terpė, pavyko užmegzti glaudžius ryšius su Nacionaliniu vėžio institutu, į projektą taip pat įstraukė Valstybinis patologijos centras. Prof. V. Barzdos teigimu, išėjo beveik svajonių komanda, su kuria kyla mokslinė ambicija pabandyti padaryti proveržį.

Lietuvio prieš 18 metų pradėti biofizikiniai tyrimai Toronto universitete padėjo pamatus mikroskopinės vėžio diagnostikos kūrimui, raumenų, kitų biologinių objektų vaizdinimui, fotosintezei. Šio profesoriaus komanda pirmoji pasaulyje parodė, kad netiesiniais mikroskopais galima vaizdinti patologinius audinių pjūvius ir taip nustatyti, ar jie yra vėžiniai, ar ne.

Nuo mokslinio atradimo iki plataus pritaikymo

Bandydamas paaiškinti, kaip tai vyksta, prof. V. Barzda pasitelkia analogiją su plačiai naudojamais žaliais lazeriniais šviestuvėliais. Tai infraraudonųjų spindulių diodas, prie kurio pridėtas kristalas, pakeičiantis infraraudonąją nematomą šviesą žalia šviesa. Ji jau matoma ir naudojama rodymui.

„Panašus procesas ir mikroskope – tik konvertavimas iš infraraudonosios į žalią šviesą vyksta tam tikrose medžiagose, turinčiose specifinę simetriją ir struktūrą. Geriausiai matyti kolagenas – tas pats, kuris pastaruoju metu plačiai naudojamas grožio industrijoje, – sąsajas aiškina mokslininkas. – Apie 30 proc. baltymų kiekio žmoguje yra kolageno baltymai, todėl ir naudojame šį vaizdinimo metodą. Jis leidžia į kolageną žvelgti įvairiuose audiniuose, o tarp jų – (ne)vėžiniuose.“

Navikas laikui bėgant keičiasi, o su juo keičiasi ir audinys. Pradėjus tyrimus, buvo tikėta, kad keisis ir kolagenas. Ši hipotezė pasitvirtino. Todėl prognozuojama didelė perspektyva metodo taikymui endoskopijoje ir optinėje biopsijoje: „Šiandien dar, norint pasižiūrėti, ar audinys vėžinis, reikia paimti mėginį iš įvairių vietų; o tuo atveju, jei mūsų spėjimai pasitvirtins ir pavyks juos pritaikyti masiniam naudojimui, bus galima supaprastinti visą procesą. Privedus šviesolaidį, ant kurio gali būti miniatiūrinis mikroskopas, nukreiptas tiesiai į reikiamą audinio vietą, iškart bus matyti, ar jis pakitęs, ar ne.“

Tai nauja idėja ir kryptis, galinti palengvinti operacijas, pagreitinti vėžio nustatymą audiniuose, o tai patarnautų operacijos kokybei. Mokslininko tikslas – padaryti taip, kad biologai, medikai, patologai galėtų atrastus būdus naudoti be specialių žinių. „Kai sukuriamas metodas, kažkuriuo metu jis turi pasidaryti lengvo taikymo, tinkamas diagnostikai. Tad perėjimas nuo sudėtingo mokslinio atradimo prie plačiai naudojamo, mano manymu, ir yra tas kelias, kuriuo verta eiti“, – įsitikinęs prof. V. Barzda.

Smalsumas – mokslininko variklis

Ir tai tik viena krypčių, kuria susibūrusi mokslininkų grupė bandys plėtoti savo projektą. Dar viena idėja – kolagenas galėtų padėti tiriant vėžinių ląstelių metastazes ar siekiant apskritai užkirsti joms kelią. Anot mokslininko, šiandien dar nėra aišku, kaip metastazės procesas vyksta, kaip tos ląstelės migruoja.

„Idėjų yra daugiau negu laiko ir rankų“, – šypsosi profesorius. Jo, kaip mokslininko, filosofija – judėti ta linkme, kur įdomūs klausimai, ir neapsiriboti viena kryptimi. Tada atsiveria labai daug smalsumo vertų dalykų, gimsta naujos mokslinės kolaboracijos.

Projekto komandoje bus per 10 žmonių. Kaip sako prof. V. Barzda, pagrindiniai nariai jau yra, tačiau dar norisi pritraukti daugiau studentų, kurie turėtų galimybę mokytis. Profesorius įsitikinęs – būtent taip geriausia auginti naują kartą.