Viena iš pirmaujančių pasaulyje chemijos mokslo žurnalų leidyklų „RSC Publishing“ spalio mėnesio žurnalo „Chemical Science“ viršelį papuošė straipsnio „DNR fluorokodas: optinis sekų atvaizdavimas pavienėse DNR molekulėse“ iliustracija. Straipsnis pažymėtas ir mokslo naujienų leidinio „Highlights in Chemical Science“ specialiu rugpjūčio 16 d. komentaru.

Šio straipsnio autoriai – VU Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų skyriaus vadovas profesorius habil. dr. Saulius Klimašauskas ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Giedrė Urbanavičiūtė, Leveno katalikiškojo universiteto Belgijoje mokslininkai Robertas K. Neely, Peteris Dedeckeris, Jun-ichi Hotta ir Johanas Hofkensas.

Straipsnio autoriai aprašo naują DNR sekų analizės būdą, kuris potencialiai gali būti taikomas supaprastintam genomų sekų aprašymui ir greitam identifikavimui, o ateityje padės geriau suprasti genetinių sutrikimų priežastis. Metodas ypač lengvai pritaikomas tiriant DNR sekų pasikartojimams ir jų variacijoms, o tai sunkiai nustatoma net naujos kartos DNR sekoskaitos metodais.

Mokslininkai modeline sistema pasirinko bakteriofago Lambda genomą, kurį sudaro viena linijinė 48502 bazių porų DNR molekulė. Joje esančios tetranukleotidinės GCGC sekos buvo „pažymėtos“ fluorescuojančiomis liekanomis taikant Biotechnologijos institute sukurtą unikalų „mTAG“ metodą, kuris remiasi DNR metiltransferazės HhaI ir jos sintetinio kofaktoriaus analogo panaudojimu. Pažymėta DNR buvo imobilizuojama stiklo paviršiuje ir pavienės molekulės analizuojamos fluorescenciniu mikroskopu. Nustačius kiekvieno fluorescencinio žymens vietą pavienėse DNR molekulėse nanometrų tikslumu, gaunamas unikalus linijinis DNR sekos atvaizdas – DNR fluorokodas, kuris gali būti analizuojamas kaip įprastas brūkšninis kodas. Artimiausiu metu planuojamas detalesnio fluorokodo kūrimas, naudojant kelis fluorescuojančius žymenis.

Ateityje mokslininkų grupės planuoja naują technologiją pritaikyti ne tik virusų, bet ir bakterijų ar net eukariotų genomų tyrimams.