Šiemet medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėjęs vilnietis Julius Šumskis gimė ir užaugo šeimoje, kur ne tik abu tėvai, bet ir kiti įvairių kartų giminaičiai yra ar buvo gydytojai. Žavėjimasis šia kilnia ir reikšminga profesija užgimė labai anksti. „Medicina didžiąją mano gyvenimo dalį buvo didžiausia svajonė. Aišku, buvo tam tikrų etapų, kai ji pasidarydavo ne tokia trokštama, o kartais net atrodė, kad ji yra ne man“, – prisipažįsta vaikinas. Ir tuoj pat priduria, kad šiais laikais visiems labiausiai trūksta kantrybės. Būtent kantrus ėjimas savęs ir įvairių mokslų pažinimo link ir padėjo Juliui pasirinkti medicinos studijas, kaip jis sako, rimčiausioje Lietuvos mokslo įstaigoje – Vilniaus universitete.
Svajonėms išsipildyti reikia kantrybės
„Kai supranti, kad prieš tave atviri visi keliai, tampi tikru svajotoju, ir kuo įvairesnis tavo gyvenimas, tuo spalvingesnis tavo svajonių spektras“, – teigia Julius. Nuo vaikystės norėjęs tapti mediku, vėliau vaikinas svarstė nepratęsti profesinės giminės dinastijos ir tapti… fotografu, virtuvės šefu ar net renginių organizatoriumi. Tačiau galiausiai suprato, kad tai buvo tik paauglio maištas prieš tėvus: „Tada tariau sau: „Kantrybės! Visa kita yra ne man, nenoriu. Noriu būti chirurgu!“ Julius su šypsena prisimena, kad būtent tada jo tėvai pabandė atkalbėti jį nuo šios atsakingos, nuolatinio tobulėjimo reikalaujančios ir iššūkių kupinos profesijos. Akivaizdu, kad jiems nepavyko.
Baigdamas mokyklą ir žinodamas, kad įstoti į Medicinos fakultetą Vilniuje nėra lengva, būsimasis studentas pradėjo daugiau mokytis, dirbo iš visų jėgų. Ir čia jam vėl padėjo kantrybė bei jo paties susikurta gyvenimo vertybių sistema. „Man atrodo, kad gyvenime nėra būtina turėti savo moto. Geriau tiesiog vadovautis savo vertybėmis“, – sako Julius. Jis labai vertina punktualumą kaip asmenybę disciplinuojančią priemonę. Jam nepatinka, kai žmonės dėl nepasitikėjimo savimi staiga apsigalvoja ir atsisako savo siekių. „Jei man kas nors patinka, aš nedvejodamas to imuosi. Manau, kad svarbu mažiau kalbėti ir daugiau daryti. Bet tai bene vienintelis dalykas, kuris man iki šiol sekasi sunkiausiai…“ – šypsosi puikia iškalba ir mokėjimu sudominti pašnekovą garsėjantis vaikinas.
Aktyvus tiek studijų, tiek laisvu metu
Įdomu, kad visos ankstesnės medicinos pirmakursio gyvenimo svajonės nepraėjo be pėdsako. Jis yra aktyvus sportininkas, neįsivaizduoja savo gyvenimo be dviračio. Laisvu nuo studijų universitete metu nuolat organizuoja sporto renginius, dviračių varžybas, lenktynes. O visi, kas pažįsta Julių, žavisi jo išskirtiniu fotografo talentu – jis sugeba meistriškai fiksuoti žmonių tarpusavio bendravimo akimirkas. „Aš ir mediciną pasirinkau dėl to, kad man labai svarbu gyvas kontaktas su žmonėmis“, – aiškina vaikinas.
Ar prasidėję mokslai universitete Juliui atrodo sunkūs? Jis prisipažįsta, kad mokytis tikrai tenka daug. Ir vis mažiau laiko lieka dar vienam jo mėgstamam užsiėmimui – originalių patiekalų gamybai. „Svarbu mokėti tinkamai planuoti savo veiklą. Netikiu, kad jei daug mokaisi, viskam kitam trūksta laiko. Tiesiog reikia mokėti teisingai planuoti pagal prioritetus ir neatsisakyti tau patinkančios veiklos“, – teigia visada su malonumu savo draugus ir gimines autoriniais kulinariniais „šedevrais“ vaišinantis vaikinas.
Artėjančio Medicinos fakulteto gimtadienio proga Julius linki visiems… kantrybės. Jis įsitikinęs, kad tai neabejotinai yra svarbiausia gyvenime. „Nepaisant visų mano pasiekimų, kuriais aš tikrai didžiuojuosi, man vis dėlto dar truputį trūksta kantrybės. Bet Vilniaus universitetas yra ta vieta, kur šito išmokstama pirmiausia“, – pripažįsta būsimas chirurgas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!