Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ugnė Šakūnienė bendra šios organizacijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto II kurso medicinos studentams skaitė paskaitas apie meną bendrauti su pacientais. Beveik 200 būsimųjų gydytojų visą savaitę sėmėsi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kurie ateityje jiems palengvins darbą su žmonėmis.

„Medikui bendravimas yra svarbi ir neišvengiama kasdienio darbo dalis, nuo to tiesiogiai priklauso ir gydymo rezultatas, – po susitikimo su studentais mintimis dalijosi U. Šakūnienė. – Yra sakoma, kad jei gydytojas susivienija su pacientu, pacientas pasveiksta. Bet jei su pacientu nebendraujama, jis susivienija su liga. Tada padariniai būna liūdni.“

2016–2018 m. LŽNS dalyvavo tarptautiniame projekte kartu su 8 partneriais iš 7 pasaulio šalių ir sukūrė mokymosi programą „Kaip bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis“. Tinkamas bendravimas su sveikatos sutrikimų turinčiais žmonėmis yra itin svarbus etiniu, moraliniu ir psichologiniu požiūriu, todėl to mokytis reikia nuo pirmųjų kursų. Mintis parengti tokio turinio paskaitas buvo teigiamai įvertinta Sveikatos mokslų instituto docentės dr. Marijos Jakubauskienės, kuri ir pasikvietė U. Šakūnienę į Medicinos fakultetą. Nors iš pradžių buvo planuota paskaitas skaityti tik apie bendravimą su negalią turinčiais asmenimis, tačiau studentų smalsumas temą gerokai išplėtė iki bendrųjų bendravimo su pacientais kompetencijų aptarimo.

Vilniaus regioniniame bioetikos komitete ir Lietuvos bioetikos komisijoje ilgą laiką dirbusi ir neįgaliųjų žmonių teises gynusi U. Šakūnienė mano, kad medicinos studentams turėtų būti nuolat dėstomas bendravimo su pacientais kursas. Ji jaučia didžiulį būsimųjų medikų susidomėjimą. Teorines žinias jie efektyviai sieja su praktinėmis užduotimis, aktyviai žiūri mokomuosius filmus, dalyvauja diskusijose, klausosi įvairių sėkmingų ir nesėkmingų gydytojo ir paciento komunikacijos istorijų: „Žaviuosi Medicinos fakulteto auklėtiniais. Jie labai smalsūs, motyvuoti. Jiems labai rūpi tapti ne tik „auksinių rankų“, bet ir „neabejingų širdžių“ profesionalais. Todėl kiekviena mano išdėstyta istorija yra aptariama iki smulkmenų, studentams įdomu ir kasdienės situacijos, ir subtilūs dalykai.“

Panašios paskaitos keliuose Vilniaus universiteto fakultetuose jau vyko ir ankščiau. Bendrauti su neįgaliaisiais mokosi ir kitų Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigų – universitetų, kolegijų studentai. Tikimasi, kad tokie mokymai VU Medicinos fakultete taps tradiciniai, o jų metu įgyti gydytojo bendravimo su pacientu įgūdžiai padės būsimiems medikams išvengti nesusikalbėjimo, neetiško elgesio ir didins gydytojų profesijos prestižą.