2006 m. sausio 13 d. Mažojoje auloje akademikui, žymiam matematikui, ilgamečiam Vilniaus universiteto rektoriui Jonui Kubiliui įteiktas Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“.

Santarvėje gyvenantys žmonės visada gražūs savo dvasia ir darbais. Apdovanojimo ceremonijos metu Santarvės ordino įkūrėjas J. Kazėnas sakė, jog šio Santarvės ordino kavalieriumi tampa žmogus, kuris, nesiekdamas asmeninės naudos, skleidžia meilę ir santarvę. Žmogus, kuriam santarvė ir meilė artimam – ne žodžiai, bet gyvenimo būdas. Žmogus, kuris išaugino mus visus – išaugino daugiau nei 65 tūkstančius mūsų šalies inteligentų.

Profesorius, buvęs VU rektorius Jonas Kubilius prisipažino, jog jam be galo malonu gauti šį ordiną, tačiau sakyti kalbą reiškia tą patį, kaip studentui nepasiruošusiam ateiti į egzaminą. Akademikas J. Kubilius dėkojo savo kolegoms, be kurių nebūtų galima skleisti santarvės idėjos ir padaryti tiek gero: „Vienas lauke ne karys. Leiskite jums visiems dar sykį žemai nusilenkti ir padėkoti“.

Santarvės fondo pradininkas J. Kazėnas pasakojo, kad mintis steigti Santarvės fondą jam kilo stovint Baltijos kelyje. Kita vertus, norėjosi įprasminti filosofo Stanislovo Šalkauskio puoselėtas santarvės tarp tautų idėjas. Šį fondą J. Kazėnas įsteigė gyvendamas Panevėžyje, skyrė pinigų iš savo verslo. Pasak jo, ką rinkti Santarvės premijos laureatais, sprendė ir tebesprendžia fondo valdyba. Tačiau pasikeitė jos sudėtis. Anksčiau valdybą sudarė Santarvės premijos laureatai, bet po skandalo dėl pinigų plovimo jie pasitraukė. Kas dabar sudaro Santarvės fondo valdybą, J. Kazėnas neatskleidė, tepasakė, kad tai – garbūs žmonės. Pirmoji Santarvės premija buvo skirta monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, po to ją gavo poetas Justinas Marcinkevičius, literatūrologė Viktorija Daujotytė- Pakerienė, prezidentas Algirdas Brazauskas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, aktorius Donatas Banionis bei vienuolis Tėvas Stanislovas. Drauge su pinigine premija visi minėtieji premijos laureatai gavo Viktorijos Juškienės sukurtas Santarvės fondo statulėles – baltąjį angelą. Kai Santarvės fondo premija buvo pagerbtas Tėvas Stanislovas ir nebežinota, kaip jam, nepriėmusiam pinigų, atsily- Jau buvo skelbta, jog Briuselyje esančiame parke „Mini Europa“, kur visos ES šalys pristato žymiausius architektūros paminklus, Lietuvai atstovaus Vilniaus universiteto ansamblis. Maketo gamyba užtruko, nes reikėjo nuspręsti, kurią ansamblio dalį eksponuoti. Visi 13 kiemelių tiesiog netilpo. Darbai užtruko ir dėl to, kad Universitetas išsidėstęs labai nelygioje vietoje, reikėjo papildomai atlikti matavimus ir daryti nuotraukas, kad maketas būtų tikslus. Ne veltui įsikūrę Vilniuje jėzuitai ne kartą skundėsi šia vieta, kur nuolat rūsius užsemdavo liūčių vanduo, pastatai drėkdavo, ir jiems reikėdavo nuolatinio remonto. Pagaliau pasirinkus schemą ir pradėjus gaminti maketą, kai Lietuva jau pradėjo ruoštis iškilmingam atidarymui, dalis maketo iš dirbtuvių buvo pavogta. Tikimasi dingusią dalį surasti, tačiau atidarymas atidėtas iki liepos 6 d. Prancūzijos ambasados Lietuvoje Kultūros ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, Prancūzų kultūros centro direktorė Sylvie Lemasson (centre) „Akademinės Palmės Šakelėmis“ apdovanojo Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros asistentą Darių Alekną ir Teisės fakulteto prof. Vileną Vadapalą. V. Naujiko nuotr. Susitiko vyskupai ir universitetų rektoriai Vasario 8 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje susitiko Lietuvos vyskupai ir universitetų rektoriai. Susitikimo metu aukštųjų mokyklų ir Bažnyčios vadovai diskutavo apie akademinio jaunimo sielovadą, būdus ir kelius ugdyti ne tik gerą specialistą, bet ir dvasingą asmenybę. Artimiausiu metu ketinama pasirašyti memorandumą, kuriuo bus siekiama gera valia ugdyti jaunimo pilietiškumą, dvasines vertybes bei tautinį identitetą. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Vytautas Kaminskas teigia, kad vienas iš svarbiausių ir aukštųjų mokyklų, ir Bažnyčios tikslų – parengti dvasingus žmones, kurie kurs ir lems Lietuvos bei Europos ateitį. LURK Viešųjų ryšių komiteto inform. Buvęs VU rektorius J. Kubilius išaugino daugiau nei 65 tūkst. mūsų šalies inteligentų. L. Vaitkutės nuotr. ginti, pasak J. Kazėno, nuspręsta vietoj premijos laureatams įteikti ordiną už santarvės puoselėjimą. Ordinus nukalė Lietuvos monetų kalykla, kiekvieno iš jų vertė – daugiau nei 4 tūkst. litų. Šie ordinai skirti tuometiniam Lenkijos prezidentui Aleksandrui Kwasnevskiui, medicinos mokslų daktarui Antanui Vinkui, menotyrininkui Rimantui Budriui, Sankt Peterburgo miestui, žurnalistei Editai Mildažytei.

„U. V.“ inform.