Vilniaus universitete (VU) lankęsis ir viešą paskaitą skaitęs 24-asis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) tarybos prezidentas prof. Eliezer Rabinovici pabrėžė, kad Lietuvos priklausymas CERN reiškia buvimą technologijų priešakyje, o būdama asocijuotoji CERN narė mūsų šalis pati formuoja savo vaidmenį organizacijoje.
CERN lietuviai tiria dalelių fiziką, tobulina technologijas, kuria detektorius
„Lietuva, kaip jūrinė valstybė, žino, kaip svarbu laikyti ranką ant laivo vairo. Bet kuri valstybė, tapusi CERN dalimi, tampa vairininke, formuojančia savo vaidmenį ir darančia įtaką laivo kursui“, – tvirtino prof. E. Rabinovici.
CERN Lietuvoje atstovauja trijų universitetų konsorciumas, kuriam priklauso VU, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šio konsorciumo paskirtis yra koordinuoti visas veiklas, susijusias su CERN Lietuvoje. Pagrindinė konsorciumo veikla – moksliniai tyrimai, tačiau vykdoma ir daug kitų veiklų.
„Viena jų – švietimas: organizuojame kursus tiek moksleiviams, tiek doktorantams. Be to, konsorciumas dalyvauja ir komercinėse veiklose, kad CERN atradimai greičiau pasiektų visuomenę per įvairias paslaugas ir produktus. Šiuo metu konsorciume dirba apie 40 Lietuvos mokslininkų, tiriančių dalelių fiziką, kuriančių detektorius ir medžiagas jiems, tobulinančių jau sukurtą įrangą ir tyrimų metodus. Taip pat mūsų gydytojai dirba su hadronų terapija – tiria, kaip didelės energijos dalelės galėtų būti pritaikytos gydant onkologines ligas. Tai nauja ir greitai besivystanti medicinos sritis“, – patikslino VU fizikas, CERN konsorciumo Lietuvoje vykdomasis direktorius prof. Ramūnas Aleksiejūnas.
VU ir konsorciumas kartu toliau planuoja plėtoti jau vykdomas esmines veiklas – pradėtus mokslinius tyrimus ir eksperimentus, be to, deda bendras pastangas, kad atrastos žinios būtų kuo geriau pritaikomos švietime, populiarinant dalelių fiziką ir STEM (angl. Science, technology, engineering, and math) veiklas.
„Organizuojame ir planuojame renginius visuomenei, VU Fizikos fakultetas organizuoja neakivaizdinę jaunųjų fizikų mokyklą „Fotonas“, kurioje dirbama su mokiniais tiesiogiai. Taip pat skiriame daug dėmesio ir darbui su studentais, organizuojame jiems stažuotes. Be to, vyksta ir mokymai mokytojams, demonstruojame, kaip CERN tyrimus galima pritaikyti mokymo procese“, – vardijo prof. R. Aleksiejūnas.
Dešinėje – prof. Ramūnas Aleksiejūnas
Europos mokslininkai, susivieniję dėl bendro tikslo
Pasak CERN tarybos prezidento, šaltojo karo metais SSRS ir JAV varžėsi, kurie pirmieji pasieks Mėnulį, siekdami įrodyti, kuri visuomenės santvarka yra naudingiausia žmonijai. Šiame kontekste CERN ir jame pasiekti dalelių fizikos rezultatai yra tikras perlas Europos karūnoje.
„Europiečiai dirba kartu, ir tai yra CERN. Buvimas organizacijoje leidžia parodyti gražiausius žmogiškumo aspektus. CERN susitinka skirtingų kultūrų žmonės, kurie galbūt niekada nesutars, kuris krepšinio klubas geriausias, tačiau kartu jie galės naudotis aukščiausiomis technologijomis ir vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, vienijami bendro tikslo“, – sakė prof. E. Rabinovici.
Jo teigimu, buvimas CERN Lietuvai reiškia ir technologines galimybes. Technologijų priešakyje atsidūrę organizacijos nariai gali į jas pažvelgti, jų išmokti ir tobulinti. Be to, CERN dirbantys žmonės turi itin aukštą kvalifikaciją, todėl jie naudingi visai ekonomikai.
Nuo magnetinio rezonanso iki pasaulinio žiniatinklio
CERN – milžiniška organizacija, kurios mokslininkai yra pasklidę po visą pasaulį. Taip pat yra ir Lietuvoje. Mokslininkai, susiję su CERN veikla, dirba įvairiose šalies vietose, o konsorciumas šiuos mokslininkus koordinuoja ir jungia. Konsorciumo Lietuvoje mokslininkai aktyviai bendradarbiauja tiek tarpusavyje, tiek su CERN mokslininkais pasaulyje.
„Jei prisimintumėte tyrimus, pradėtus CERN organizacijos įsikūrimo pradžioje, jų rezultatas – tokios medicininės diagnostikos priemonės kaip magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, be kurių neapsieina nė viena moderni ligoninė. Taigi fizika ir medicina žengia koja kojon, o CERN ir kituose centruose atliekami dalelių detektorių patobulinimai nuolat skatina naujus medicininių vaizdų kūrimo pokyčius“, – komentavo prof. E. Rabinovici.
CERN tarybos prezidento nuomone, kitas svarbaus atradimo, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti savo civilizacijos, autorius taip pat dirbo CERN: „Tai – „www“ protokolas. Šių tyrimų užuomazgos – JAV kariuomenėje. Vėliau siekdami kuo efektyvesnės globalios komunikacijos bendradarbiavo daug eksperimentinių grupių iš įvairių šalių, kol 1989 m. britų mokslininkas Timas Bernersas-Lee būtent CERN atrado pasaulinį žiniatinklį (angl. The World Wide Web).“
Pagrindinis tyrimų variklis – smalsumas
Vis dėlto prof. E Rabinovici pabrėžė, kad kasdienis pritaikymas nėra pagrindinė CERN dirbančių mokslininkų motyvacija. Jo manymu, šiandien svarbiausi atradimai yra fundamentinėse srityse: susiję su silpnąja w ir z bozonų sąveika, Higso bozono dalelės atradimu ir kt.
„CERN vadovaujamės šūkiu – atskleisti geresnę žmonijos pusę. Manau, labai svarbu, kad žmonės mokėtų dirbti kartu, kad gautų žinių ir jomis pasidalintų su visuomene. Kita vertus, pagrindinis variklis, skatinantis CERN atliekamus mokslinius tyrimus, yra smalsumas – išsiaiškinti pagrindinius gamtos dėsnius. Žinoma, niekas nežino, gal vieną dieną ir jie taps kasdienybės dalimi“, – sakė prof. E. Rabinovici.
Komentarų nėra. Būk pirmas!