Spalio 6–8 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas (VU CHGF) organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Funkcinės neorganinės medžiagos“ („Functional Inorganic Materials“), kurioje pasiekimais ir patirtimi dalysis Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Danijos, Japonijos ir kitų šalių chemikai, fizikai, technologai ir medžiagotyrininkai.

Mokslininkai aiškinsis, kaip funkcines neorganines ir hibridines medžiagas galima panaudoti šiuolaikinėje elektronikos ir biotechnologijų pramonėje, biomedicinoje ir kitose cheminės technologijos bei inžinerijos srityse.

„Pavyzdžiui, anglies grafenas yra svarbi medžiaga gaminant biologinius jutiklius, o šiuos galima pritaikyti labai įvairiai norint aptikti tam tikras biologines struktūras (baltymus, antigenus, mikroorganizmus ar kt.)“, – sako VU CHGF dekanas ir konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas prof. Aivaras Kareiva.

VU CHGF dekanas ir konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas prof. Aivaras Kareiva

VU chemikai jau daugelį metų bendradarbiauja su įvairių šalių aukšto lygio mokslo institucijų tyrėjais. Organizatorių teigimu, konferencija „Funkcinės neorganinės medžiagos“ padės šį gamtos, medžiagotyros ir biomedicinos sričių mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą sustiprinti.

„Šių mokslininkų paskaitos, pranešimai, patarimai, gauti diskusijų metu, bei patirtis sudarys prielaidas mūsų patyrusiems ir jauniems mokslininkams siekti inovatyvių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių projektų, prisidėti prie mūsų šalies chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos bei bioinžinerijos ir ūkio technologinės plėtros“, – džiaugiasi prof. A. Kareiva.

1-oji ir 2-oji tarptautinės konferencijos „Nanochemija ir nanomedžiagos“ bei 3-ioji konferencija „Nanostruktūrintos biokeraminės medžiagos“ buvo surengtos dar 2012, 2015 ir 2020 m. Šį kartą organizuojama konferencija aktuali ne tik chemikams, bet ir medžiagotyrininkams – joje bus apžvelgta ir aptarta per kelerius metus skelbta aktualiausia informacija apie funkcinių neorganinių ir hibridinių medžiagų sintezę ir taikymą nanotechnologijose.

Anot prof. A. Kareivos, Lietuvai ir jos mokslininkams bendradarbiavimas su kitų valstybių medžiagų ir inžinerijos sričių specialistais yra itin svarbus.

„Užmegzti tarpusavio kontaktai ir bendrų interesų paieška ateityje išauga į rimtus bendradarbiavimo santykius. Mokslinių ryšių plėtotė pagyvina bendradarbiavimą ir pagreitina mokslinės informacijos mainus ir mokslininkų mobilumą. Be to, tarptautinių projektų planavimas ir modeliavimas, kvalifikuotų specialistų konsultacijos ir techninė pagalba turės didžiulę reikšmę šiam renginiui“, – sako mokslininkas.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.