Iš įvairių miestų ir miestelių rudenėjantis Vilnius į universitetą pašaukė 45 nuolatinių žurnalistikos bakalauro studijų pirmakursius. Žurnalistikos institutas, įsikūręs senamiestyje –Maironio g. 7 ir Bernardinų g. 11 (paminkliniame name, kuriame buvo apsistojęs poetas Adomas Mickevičius), įpareigoja studijų naujokus, sukuria kūrybinę atmosferą. Ne kiekvienas pirmakursis gali pasigirti turtinga studijų vietos istorija, ne kiekvienas gali pasigirti studijomis trijose vietose.

Tvarkaraščio staigmenos

Atnaujinus studijų programą pirmakursiai mokslo metų pradžioje turėjo galimybę pasirinkti studijuoti vieną iš kalbų – prancūzų arba vokiečių. Pasirinkusieji prancūzų turėjo prisitaikyti prie tokio tvarkaraščio – pirmoji paskaita Saulėtekyje, antroji – senamiestyje. Kaip spėti? Per pusvalandį nuo taško A iki taško B labai skubant galima suspėti, tačiau niekas nėra užtikrintas, o ir dėl vėlavimo į kitą paskaitą kaltas lieka pats studentas. Dėl tvarkaraščio koregavimo mums buvo pasiūlyta kreiptis į studijų skyrių. Mūsų naudai jis buvo pakeistas. Tačiau ar visada studijų skyrius gali pagelbėti tokiais atvejais? Ar mūsų dar laukia blaškymasis per kelias vietas? Ar žurnalistikos institutas nežada persikelti į Saulėtekį?

Šiais žurnalistikos pirmakursiams aktualiais klausimais kalbinome Komunikacijos fakulteto dekaną dr. Andrių Vaišnį ir Žurnalistikos instituto direktorių doc. dr. (HP) Žygintą Pečiulį.

Bazinių paskaitų gali daugėti

Kiekvienam, baigusiam VU Komunikacijos fakultetą, suteikiamas komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnis, tad dalis bazinių paskaitų yra bendros visiems fakulteto studentams. Studijų įvadas pirmakursiams, mediologija trečiakursiams – šios paskaitos srautinės ir vyksta Saulėtekyje. Paklaustas, ar tokių paskaitų ateityje dar daugės, Ž. Pečiulis pabrėžė, kad studijų planai yra nuolatos tobulinami, todėl paskaitų, privalomų studijų pagrindui, gali šiek tiek daugėti. Dekanas A. Vaišnys nemato problemos ir teigia, kad pirmakursiams reikia pamažu prisitaikyti prie akademinio gyvenimo ritmo ir greičio.

Pastūmus vieną dalyką, stumiasi kiti

Instituto direktorius supranta blaškymosi per kelias vietas nepatogumus ir prisimena savo studijų laikus, kai po fizinio lavinimo paskaitos reikėdavo spėti į profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės literatūros paskaitą. Šiandien Ž. Pečiulis nori atsiprašyti gerb. profesorės, kad sušilę ir pavargę kartais jie nusnūsdavo per jos paskaitą. „Niekas iš blogos valios nenori daryti nepatogumų. Tvarkaraštį visuomet galima tobulinti, tačiau, pastūmus vieną dalyką, stumiasi ir kiti“, – sako Ž. Pečiulis.

Tradicija nebus laužoma

Perkelti Žurnalistikos institutą į Saulėtekyje esantį Komunikacijos fakulteto pastatą reikštų sulaužyti tradicijas. Tai vieningai patvirtino KomF dekanas ir instituto direktorius. Juk dar 1991 m. įsteigtas fakulteto padalinys jau aštuoniolika metų gyvena tarsi atskirą, individualų gyvenimą, taip grūdindamas savo studentus būti smalsius, judrius ir kūrybingus. Be to, kaip teigia A. Vaišnys, perkėlimas būtų sudėtingas ir dėl patalpų trūkumo. Direktorius nusišypso ir pataria mažiau skųstis, o tik džiaugtis – juk mokomės pačiame Vilniaus centre.

Iškyla kitų problemų

Yra ir kitų problemų, dėl kurių, kaip sako direktorius Ž. Pečiulis, pats ir išprovokavo pasiskųsti studentus. Kartą sutikęs apsnūdusį studentą ir paklausęs, kaip sekasi, o šis prisipažino negalintis priprasti prie vakarinio paskaitų ciklo. Tai taip pat viena iš problemų, tačiau ją kur kas sudėtingiau spręsti, kadangi dirbti didelėse grupėse nėra patogu, todėl jos suskaidomos į mažesnes ir laikas savaime prasitęsia.

Studijų skyriaus pagalba

„Studijų skyrius yra atsakingas už tvarkaraščio koregavimą, mes esame tik tarpininkai“, – teigia direktorius. Jis ragina ne bambėti po nosimi, o reikšti nepasitenkinimą garsiai, nes tik kolektyviai galima rasti kompromisą. Nuolatos stengiamasi bendrauti su kursų kuratoriais ir seniūnais, tačiau kartu pabrėžiama, kad niekas niekada negali būti idealu. „Nenorėkite amžinos vasaros ir smėliuko“, – nusišypso Ž. Pečiulis.

Pasinėręs į akademinį gyvenimą supranti, kad universitetinis išsilavinimas – tai universalus išsilavinimas. Važinėjimas per kelias vietas tik dar labiau suintensyvės, kai reikės lankyti paskaitas iš pasirenkamų dalykų sąrašo, kuriame ne tik Vilniaus universiteto fakultetų, bet ir kitų aukštųjų mokyklų pasiūlymai. Žinoma, galima perbėgti per gatvę į Vilniaus dailės akademiją, tačiau ar nebus gėda ketverius metus studijuojant Vilniuje jo nepažinoti? Juolab kad kas jau kas, bet žurnalistas Vilniaus universitete turi būti tas studentas, kuris nebijo skubėjimo, greito ritmo ir kelionių troleibusu, juk tik ten gali prisigaudyti geriausių temų, problemų ir gyvenimo istorijų. Tad, mieli kolegos, nesibodėkime aktyvaus gyvenimo, juk šiaip ar taip fizinio lavinimo paskaitų nebeturime.

Jogintė Bučinskaitė