• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Citavimo apskaita: kokios duomenų bazių alternatyvos?

VU leidykla | 2020-05-28 14:23 | Komentarų: 0
BendruomenėMokslas
  • Informacijos paieškos sistema iki interneto. Le Répertoire Bibliographique Universel vers 1900. Paul Otlet — Mundaneum.

Bibliografinių duomenų bazės „Scopus“, „Web of Science“ (WoS) ir jų išvestiniai produktai, skirti mokslininkų ir žurnalų reikšmingumui ir svarumui mokslo komunikacijoje matuoti, yra tapę kokybės ir patikimumo garantu atliekant įvairius vertinimus. Iš jų yra sudaromi ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjų publikacijų šiose duomenų bazėse sąrašai. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau alternatyvų WoS ir „Scopus“ įrankiams, todėl VU leidykla dalijasi keliais tyrimais ir savo patirtimi šioje srityje.

Jau galima naudotis mokslininkams laisvai pasiekiamais įrankiais citavimo rodikliams skaičiuoti – „Google Scholar“, „Microsoft Academic“ (atkurtas 2016 m.) ir naujausiu šioje srityje – „Dimensions“ (startavo 2018 m.). Šioms duomenų bazėms būdinga, kad jos siekia aprėpti visą galimą mokslo produkciją, bent jau mokslo žurnalus, ir paieška jose bei pagrindiniai duomenys apie autorius, publikacijas, institucijas yra pasiekiami nemokamai. „Dimensions“ yra galimybė filtruoti įvairius rodiklius panašiais pjūviais kaip ir WoS ar „Scopus“, tačiau tik prenumeratoriams. Pagrindinis „Microsoft Academic“ ir „Dimensions“ skirtumas nuo „Google Scholar“ yra galimybė detaliau filtruoti paieškos rezultatų duomenis, labiau valdoma ir pati paieškos užklausa.

Dėl šių parametrų keliamas klausimas: ar nemokamos arba iš dalies mokamos alternatyvos yra konkurencingos? Tai nagrinėję mokslininkai A. Martín-Martín, M. Thelwall, E. Orduna-Malea ir E. López-Cózar priėjo prie išvados, kad „Google Scholar“ vis dar yra išsamiausias šaltinis, o vertinant duomenų bazių aprėptį daugelyje temų kategorijų „Microsoft Academic“ ir „Dimensions“ yra geros alternatyvos „Scopus“ ir WoS.

Atkreiptinas dėmesys, kad autoriai išskyrė ir COCI, arba atvirųjų citatų (angl. OpenCitations), indeksą. Čia yra registruojami ir VU leidyklos publikuotų mokslo periodikos straipsnių literatūros sąrašai. Esminis COCI trūkumas – per maža mokslo publikacijų aprėptis.

Mokslininkė Anne-Wil Harzing, žinoma ir dėl savo vardu pavadintos programinės įrangos Harzing cituojamumo rodikliams skaičiuoti, taip pat tyrė šias duomenų bazes ir nustatė, kad „Scopus“ ir WoS, „Crossref“ ir „Dimensions“ indekso aprėptis tiek publikacijų, tiek citatų atžvilgiu yra panaši arba geresnė, tačiau iš esmės mažesnė nei „Google Scholar“ ir „Microsoft Academic“. Mokslininkės nuomone, jei jos išvadas patvirtintų platesnio masto tyrimai, „Crossref“ ir „Dimensions“ galėtų būti gera alternatyva „Scopus“ ir WoS tiek literatūros apskaitai, tiek citatų analizei.

2018 m. rinkoje startavus „Dimensions“, Mike’as Thelwallas publikavo straipsnį, kuriame lygino naująją duomenų bazę su „Scopus“ ir WoS. M. Thelwallas konstatavo, kad „Dimensions“ yra patikima alternatyva „Scopus“ ir WoS analizuojant citavimo rodiklius.

Vis dėlto pasakyti, kaip plačiai „Dimensions“ ar „Microsoft Academic“ yra naudojami kaip alternatyva „Scopus“ ir WoS, yra sudėtinga. Tam tikri ženklai rodo, kad „Dimensions“, skirtingai nei „Microsoft Academic“, užsitikrina didesnį pripažinimą, tačiau universitetų bibliotekų puslapiuose dažniau galima aptikti įrašų apie „Dimensions“. Leideno universiteto organizuojamų kursų „Bibliometrics and Scientometrics for Research Evaluation“ ar Nacionalinių sveikatos institutų (National Institutes of Health) kursų „2020 Bibliometrics and Research Assessment Symposium“ programoje išskiriami „Scopus“, WoS ir „Dimensions“.

Pastebima tendencija, kad mokslo žurnalai pradeda teikti ir alternatyvių, ne tik „Scopus“ ir WoS įrankių generuojamus cituojamumo rodiklius. Pavyzdys yra ispanų (Huelvos universitetas) prestižinis komunikacijos srities žurnalas „Comunicar. Media Education Research Journal“, nepriklausantis jokiam iš didžiųjų leidėjų, veikiantis atviro kodo sistemoje „Open Journal System“, publikuojantis tik atviros prieigos straipsnius PDF, EPUB, HTML ir XML formatais ir pateikiantis duomenis apie reitingavimą beveik 30 duomenų bazių. Šio žurnalo WoS cituojamumo rodiklis (Impact Factor) lygus 3,338. Tikėtina, kad ateityje konkurencija tarp „geriausią ir teisingiausią“ cituojamumo rodiklį nustatančių bazių tik stiprės, tad ir mokslo vertintojams verta atkreipti dėmesį į šias naujas tendencijas.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Duomenų bazėsmokslinės publikacijosScopusVU leidyklaWoS

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: R. Čiegio „Anglų klasikinė politinė ekonomija: trys svarbiausios jos figūros“

    2025-11-28 - Komentarų: 0
  • Apdovanotos skaitomiausios 2024 metų VU leidyklos knygos ir mokslo žurnalai

    2025-10-22 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Žmogaus teisių apsauga psichikos sveikatos priežiūros įstaigose“

    2025-05-07 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt