Dažnas abiturientas galvodamas apie ateitį užduoda sau klausimą – aukštasis mokslas Lietuvoje ar užsienyje? Šie svarstymai pašnekovei Uršulei Barkauskaitei taip pat nėra svetimi. Tik šioje kryžkelėje apsispręsti padėjo stiprus namų ilgesys.
„Man neatrodo, kad mano patirtis yra kuo nors išskirtinė“, – pokalbio pradžioje sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) trečio kurso studentė U. Barkauskaitė.
Mergina vos 15 metų išvyko gyventi ir mokytis į mažą miestelį Danijoje, Vidurio Jutlandijos regione, ten baigusi gimnaziją gavo Tarptautinio bakalaureato diplomą. Tokiai patirčiai, sako ji, ruošėsi nuo pat mažens – tėvai kūrė tarptautišką aplinką, anksti supažindino su britų, amerikiečių kultūra, vokiečių kalba.
„Nors visi esame lietuviai, su broliu ir sese šeimoje kalbėdavomės angliškai. Augau šeimoje, kurioje buvo kuriama laisva ir tarptautiška aplinka“, – prisimena U. Barkauskaitė.
Gimnaziją Danijoje mergina pasirinko pirmiausia dėl to, kad joje jau mokėsi sesė. Be to, ją žavėjo pati šalis, o ypač švietimo sistema, kuriai skiriama itin daug dėmesio. Taip pat, neslepia ji, viliojo ir nemokamo mokslo galimybė.
Išskirtinė mokymosi programa
Kaip pasakoja U. Barkauskaitė, būtent tarptautinio bakalaureato klasė paliko didelį įspūdį, skyrėsi nuo įprastų. Pamokose, pasak jos, daug dėmesio buvo skiriama individualiam mokymuisi, rašto darbams, tarptautiškumui, ypač praktiniam teorinių žinių pritaikymui.
„Pavyzdžiui, literatūros pamokoje turėjome skaityti mažiausiai trijų skirtingų žemynų autorių darbus, taip pat po lygiai moteriškos ir vyriškos lyties autorių kūrinių. Skaitydavome ne tik knygas, bet ir straipsnius, klausydavome tinklalaides ir pan. Mokydavomės, kaip visuomenėje skirtingais būdais yra pateikiama informacija ir kaip mes ją galime identifikuoti“, – pasakoja ji.
Jau nuo pat 11 klasės mergina turėjo galimybę prisiliesti prie gyvybės mokslų – laboratorijoje atliko tyrimą – tyrinėjo mikroorganizmų pasaulį fermentuotose produktuose. Tiesioginis prisilietimas prie mokslo ir refleksijų kultūra, skatinanti papasakoti, kokie žingsniai buvo atlikti, kokie uždaviniai buvo pasiekti atliekant vieną ar kitą užduotį, anot jos, padėjo apsispręsti, kodėl nori tolesnes studijas sieti su gyvybės mokslais.
„Nebuvo taip, kad egzaminas viską lemtų – tarpiniai atsiskaitymai, pavyzdžiui, matematikos rašto darbas, turėjo didelės įtakos galutiniam įvertinimui ir pan.“, – sako U. Barkauskaitė.
Be mokymosi programos, jai labai įstrigo ir bendravimas su mokytojais, kurie buvo iš įvairiausių šalių – Kanados, JAV, Namibijos: „Labai jautėsi, kad esi priimtas į tarptautišką bendruomenę, kur visi bandome suprasti, kas mes esame. Supranti, kad mes visi esame toje pačioje pažinimo kelionėje.“
Daniją iškeitė į GMC
Nors Europos Sąjungos šalių piliečiams mokslas Danijoje – nemokamas, o universitetai pripažinti pasaulyje, vis dėlto nemaža dalis bakalauro studijų programų vyksta danų kalba. Tačiau kalba – ne pagrindinė priežastis, kodėl nusprendė studijuoti Lietuvoje, sako U. Barkauskaitė.
„Man išvykus iš Lietuvos labai jaunai, atsirado didelis noras vėl būti Lietuvoje, suprasti, ką reiškia būti savo gimtinėje. Išgirsdavau, kaip kalba lietuviškai oro uoste, ir iškart traukdavo kažkokia nematoma stipri jėga. Bandydavau suprasti, kas tai“, – prisimena mergina.
Studentė jau baigė antrą mikrobiologijos kursą GMC, o rugsėjį pradės trečią. Pasak jos, studijuoti čia traukė ne tik studijų programa, bet ir tarptautiška atmosfera bei bendruomenė, kurioje daug laisvės atsiskleisti.
Be to, būdama „Arqus“ studentų tarybos narė, U. Barkauskaitė dalyvavo tarptautiškumo sesijoje ir vėliau buvo išrinkta „Arqus“ studentų tarybos viceprezidente. Ji tada pabrėžė, kad „Arqus“ aljansas turi didelę reikšmę plečiant studentų mobilumo ir mokslo kokybės galimybes ir formuojant Europos aukštojo mokslo erdvės identitetą.
U. Barkauskaitė taip pat yra VU Studentų atstovybės (SA) tarptautinių studentų reikalų koordinatorė, atsakinga ne tik už bendravimą su užsienio studentais, bet ir už VU SA tarptautines iniciatyvas. Pasak jos, visa sukaupta tarptautinė patirtis leidžia lengviau bendrauti su studentais, juos labiau suprasti, jiems pagelbėti.
„Čia teko didelė garbė susipažinti su daug žmonių, kuriems rūpi tarptautiškumas. Pavyzdžiui, GMC turime „Teams“ grupę, kurioje tarptautiniai dėstytojai, tyrėjai, studentai, taip pat žmonės, kurie domisi tarptautiškumu, nori padėti užsieniečiams ar tiesiog pažinti kitas kultūras, diskutuoja įvairiomis temos nuo „Sodros“ iki renginių rekomendacijų. Mane žavi, kad norime vieni kitiems padėti ir ieškome sistemos, kuri suteiktų galimybę tai daryti“, – sako VU studentė.
Kol kas savo ateitį U. Barkauskaitė sieja su mokslais GMC, tačiau planų studijuoti ir užsienyje neatsisako. Pasak jos, dalyvaudama tiek „Arqus“, tiek Studentų atstovybės veikloje suprato tarpdalykiškumo svarbą, o ir išvykos iš Lietuvos netraktuoja kaip šalies palikimo.
„Aš žiūriu į tai ne kaip į šalies palikimą, o kaip į naujų patirčių įgijimą, kuriomis gali pasidalinti su kitais“, – sako ji.
Komentarų nėra. Būk pirmas!