Lietuvos moksleiviai nežino, kokį darbą dirba geologai ir kodėl šios srities specialistai yra svarbūs statybų, požeminio geriamojo vandens, nekilnojamojo turto plėtros, naudingųjų iškasenų, sekliosios geoterminės energijos sektoriaus versluose.

Mokyklose terminas geologija yra beveik nevartojamas. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) profesorius Petras Šinkūnas sako, kad galima svajoti būti žurnalistu, politiku ar verslininku, bet svajoti tapti geologu tiesiog neįmanoma, nes visuomenėje nėra suformuoto geologo įvaizdžio.

Tačiau kas turi jį formuoti? Ar vaikai turi būti supažindinami su šia sritimi mokykloje, ar tėvai turėtų papasakoti jiems apie geologiją? O galbūt žiniasklaidoje turėtų atsirasti daugiau informacijos apie tai, kad įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje skambina pavojaus varpais – trūksta geologų, ypač plačios specializacijos? Tačiau šalies visuomenė turėtų susirūpinti, kaip statysime naujus pastatus negalėdami atlikti gruntinių tyrimų arba kas lauks naudingųjų iškasenų, tarp jų ir požeminio geriamojo vandens, sektoriaus.

Moksleiviai nesirenka šios specialybės, nes mažai apie ją žino. Prof. P. Šinkūnas teigia, kad neretai geografijos ar kitų specialybių studentai, išklausę bendrąjį geologijos kursą, pakeičia studijų programą ir pereina į geologijos studijas. Trečiame kurse jie jau važinėja į tarptautines praktikas, renkasi iš kelių darbo pasiūlymų, jų akyse įsižiebia azartas. Dažniausiai tie, kurie studijuoja bent trejus metus, vėliau nekeičia srities visą gyvenimą. Tačiau studentui reikia parodyti galimybę gyventi netradiciškai: ne visus metus svajoti apie atostogas, o turėti galimybę keliauti po visą pasaulį ir dar gauti už tai užmokestį.

Kita vertus, nuotykiais persmelkta veikla tinka ne visiems, o šios specialybės studentų mažėjimas nėra tik Lietuvai būdinga problema.

„Praėjusiais metais panaikinta geologijos studijų programa Latvijoje, geologų sumažėjo ir Estijoje. Stojančiųjų į geologiją stygius jaučiamas ir Švedijoje. Visoje Europoje ir JAV jau trūksta šios srities specialistų, o be jų negali būti pradėtos nė vienos statybos, sėkmingai plėtojamas naudingųjų išteklių sektoriaus verslas, vykti moksliniai tyrimai“, – pastebi prof. P. Šinkūnas.

Paklaustas, ką reikėtų daryti, siekiant užkirsti kelią problemoms ateityje, mokslininkas primena, kad tarpukario Lietuvos bendrojo ugdymo programose vaikams buvo vedamos atskiros geologijos pamokos. Per 28 metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo geologija bendrojo ugdymo programose pasimetė kažkur tarp gamtinės ir politinės geografijos. Tad, prof. P. Šinkūno manymu, pirmas žingsnis ir galėtų būti bendrojo ugdymo programų taisymas.

Tačiau, žvelgiant į dabartinę situaciją ir artimiausią ateitį, vertėtų imtis skubių veiksmų. Šiuo metu stojantieji į geologiją dėl studijų krepšelių konkuruoja su fizikais, chemikais ir matematikais. Dėl ten vyraujančių aukštų stojamųjų balų net ir pažangūs abiturientai dažniausiai šią kovą pralaimi ir yra priversti rinktis kitą sritį, kurioje konkurencija mažesnė. Todėl mokslininkai ima svarstyti apie valstybės užsakomų geologijos studijų vietų universitete galimybę.