Yra žinoma, kad žuvys ir kiti jūros produktai – labai naudingi žmogaus organizmui, juose gausu fosforo, reikalingo kaulų ir nervų sistemoms vystytis bei stiprinti. Tačiau teko girdėti, kad žuvis gali būti ir kenksminga. Ar tai tiesa?

Tyrimai rodo, kad kartais didelių plėšriųjų žuvų raumenų mėsoje susikaupia daugiau nei 5 mg/kg metilgyvsidabrio. Ši medžiaga susidaro jūros ir ežerų dugno bakterijoms neorganinį gyvsidabrį perdirbant į organinį metilgyvsidabrį. Vidutiniškai žuvų raumenų mėsoje nustatoma apie 0,4 mg/kg metilgyvsidabrio. Jis sudaro daugiau kaip 90 proc. viso žuvyse ir kituose jūros produktuose esančio gyvsidabrio.

Kai kurių plėšriųjų žuvų ir jūros produktuose esantis didelis metilgyvsidabrio kiekis gali pažeisti vaisiaus ir mažų vaikų nervų sistemos vystymąsi, nurodoma Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2004 m. pateiktose rekomendacijose reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms ir žindyvėms. Tyrimais nustatyta, kad metilgyvsidabris toksiškai veikia centrinę ir periferinę nervų sistemą.

Kai kuriose šalyse yra rekomenduojama riboti kardžuvių, marlinų, lydekų ir tunų produktų vartojimą. Australijoje šeimą planuojančioms moterims, nėščiosioms ir mažiems vaikams rekomenduojama ryklių, marlinų ir kardžuvių produktus vartoti ne dažniau kaip vieną kartą per dvi savaites, jūros ešerių ir šamų produktus – ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę. JAV nėščioms ir maitinančioms moterims bei mažiems vaikams rekomenduojama nevalgyti ryklių, kardžuvių ir karališkųjų skumbrių produktų. Europos Sąjungoje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojama per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g didelių plėšriųjų žuvų – ryklių, kardžuvių, marlinų ir lydekų produktų. Jei per savaitę suvalgomas rekomenduojamas minėtų rūšių žuvies kiekis, daugiau tą savaitę kitų žuvies rūšių produktų valgyti nereikėtų. Taip pat nerekomenduojama valgyti tuną dažniau nei du kartus per savaitę. Šių rekomendacijų turėtų paisyti mažų vaikų tėvai.

EFSA taip pat nurodo, kad kituose maisto produktuose esantis gyvsidabrio kiekis nekelia pavojaus sveikatai, nes tai dažniausiai yra neorganinis gyvsidabris.

Mitybos specialistų nuomone, vertinant kai kurių rūšių žuvyse nustatomo metilgyvsidabrio žalą reikia nepamiršti, kad žuvies produktai yra labai svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnių rūšių žuvų. Didelę biologinę vertę turi žuvies riebalai, ypač vertingos polinesočiosios riebalų rūgštys, riebaluose tirpūs vitaminai A ir D bei omega-3 riebalų rūgštis, kurios daug yra silkių, skumbrių, lašišų, sardinių, tunų riebaluose. Žuvyse yra nemažai vandenyje tirpių vitaminų B1, B2, B3, B12, niacino, folio rūgšties ir kt. mineralinių medžiagų.