VU biblioteka pasitikti vasarą kviečia kelione aplink pasaulį, prisimenant reikšmingiausius geografinius atradimus. Gegužės 31 d. 16 val. P. Smuglevičiaus salėje atidaroma paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ iš ypač gausių bibliotekoje saugomų senosios kartografijos rinkinių.

„Šiais metais sukanka 500 metų nuo garsaus flamandų kartografo, žemėlapių bei atlasų kūrėjo ir leidėjo, dangaus ir žemės gaublių, matematinių instrumentų konstruktoriaus, vienos labiausiai kartografijoje naudojamų „Merkatoriaus projekcijos“ kūrėjo Gerardo Merkatoriaus gimimo (1512–1594), 520 metų nuo Amerikos atradimo (1492), 490 metų nuo portugalų jūrininko Ferdinando Magelano pirmosios ekspedicijos aplink pasaulį sugrįžimo (1522). Bibliotekoje atidaroma paroda bus puiki proga prisiminti visų šių geografinių atradimų svarbą ir poveikį dabartiniam pasauliui, pamatyti, kaip tais laikais kartografai vaizdavo pasaulį, rašė apie jį“, – mintimis apie parodą dalijosi VU bibliotekos direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik.

Šioje parodoje įvairius G. Merkatoriaus žemėlapius papildo dokumentai, kuriuose užrašyta didžiųjų pasaulio geografinių atradimų istorija: K. Kolumbo „Naujojo pasaulio“ atradimas, Amerigo Vespučio kelionės ir jo suvokimas, kad prieš jį plyti ne Azija, o visai naujas žemynas; Amerikos užkariavimai (H. Kortesas, F. Pisaras) ir tyrinėjimai (M. Frobišeris, H. Hadsonas).

G. Merkatoriaus žemėlapiais bei įvairių autorių knygomis iliustruota ir pirmoji F. Magelano ekspedicija aplink pasaulį, atrandant „Magelano sąsiaurį“, Filipinų salas. Afrikos tyrinėjimai kadaise buvo susiję su kelio į Indiją, apiplaukiant Afriką, atradimu (V. da Gama). Arabijos pusiasalį, Mažąją Aziją, Kiniją ir kitas egzotiškas Rytų šalis jau XIII a. aprašė M. Polas. Apie Palestiną, Šiaurės Afriką, Kiniją turime duomenų ir iš XVI a. lietuvių keliautojų užrašų – M. K. Radvila Našlaitėlis vaizdingai aprašė savo „Kelionę į Jeruzalę“, o apie jėzuito A. Rudaminos veiklą Kinijoje sužinome iš kitų autorių šaltinių. Šiaurės Rytų kelio į Kiniją ieškojo V. Barencas, V. Beringas, Sibirą aprašė J. A. Brandas, P. S. Palasas, Grenlandiją ir jos gyventojus – A. Olearijus. Mažiausiai tyrinėtos XVI–XVIII a. liko Australija ir Antarktida: vakarines Australijos pakrantes apiplaukė A. Tasmanas ir didžiausią dalį Australijos pakrančių ištyrinėjęs V. Dampiras. Netoli Antarktidos lankėsi ir pirmasis žmogus, triskart apiplaukęs pasaulį – D. Kukas.

Parodos eksponatai – tai keliautojų užfiksuoti įvairių pasaulio miestų brėžiniai ir piešiniai, gyvūnija, augalija, taip pat naujų ir nematytų kraštų gyventojų papročiai, religija, laisvalaikis ir kultūra. Visa tai pateikiama pagal realistiškus XIII–XVIII a. vykusių ekspedicijų dalyvių pasakojimus ir piešinius. Ši paroda – galimybė mums visiems prisiliesti prie senųjų – Afrikos, Amerikos, Azijos, Šiaurės tautų, Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų salų – pasaulių, kurių išlikusių iki mūsų dienų tokių, kaip didžiajame geografinių atradimų amžiuje, jau nebėra…