„Pokyčiai žurnalistikoje yra didesni ir greitesni nei bet kada anksčiau“, – viename interviu tvirtino Phillas Brooksas, Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) skaitmeninės žiniasklaidos pradininkas, ne kartą apdovanotas radijo žurnalistas, Misūrio žurnalistikos mokyklos vyriausiasis profesorius.

Jo nuomone, auditorijos susiskaidymas, aibė skirtingų žiniasklaidos šaltinių, internetinės žiniasklaidos iškilimas, nemokami žurnalistikos produktai sukėlė krizę Amerikos žiniasklaidoje. Pradėjo nykti popierinė žiniasklaida, ir be darbo per nepilnus dešimt metų liko tūkstančiai žurnalistų.

Vertinant šiuolaikinei žiniasklaidai kylančius iššūkius, žvelgiant, kaip tobulėja technologijos ir kaip vystosi žiniasklaidos kompanijos, galima tvirtinti, jog šiuolaikiniam žurnalistui daug labiau reikalingos žinios apie žiniasklaidos verslą, įgūdžiai dirbti savarankiškai – nepriklausant redakcijai, pristatyti save ir savo produktus, verslumas, teisės žinios. Pakilus informacinio triukšmo lygiui, išaugus propagandos mastams, labai svarbu ugdyti ateities žurnalistų gebėjimus rasti, suprasti ir kritiškai vertinti informaciją, atsirinkti pašnekovus, imti interviu.

Pasaulinės tendencijos po truputį atkeliauja ir į Lietuvą: atsiranda laikraščių, nutraukiančių savo leidybą, „išsikeliančių“ į interneto erdvę, vis dažniau televizijos žurnalistai kuria reportažus interneto dienraščiams ir pradeda juos aprašinėti, vis daugiau žurnalistų laisvai samdomi, nepriklausomi. Siekiant parengti modernius žurnalistus, gebančius prisitaikyti prie dinamiškos darbo žiniasklaidoje aplinkos, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete pristatoma atnaujinta žurnalistikos magistrantūros studijų programa, trunkanti 1,5 metų.

„Kartais juokauju, kad Lietuvos žmonės išmano tris dalykus – politiką, krepšinį ir mediciną. Prie šių pridurčiau ir ketvirtąjį – žiniasklaidą. Tačiau norint suprasti, kaip veikia žiniasklaida, reikia ne tik išmanyti teorinius jos veikimo pagrindus, įgyti žiniasklaidos raštingumo žinių, bet ir turėti praktinių įgūdžių“, – pasakojo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius doc. dr. Deimantas Jastramskis.

Moderni programa turintiems motyvaciją mokytis

„Atnaujinta studijų programa skirta gana užimtiems, dirbantiems, taip pat toliau nuo sostinės, regionuose, gyvenantiems žmonėms“, – sakė doc. dr. D. Jastramskis. Pagal sesijinį tvarkaraštį studijuosiantys magistrantūros studijų programos studentai į Žurnalistikos institutą susirinks keletą kartų per metus: per kiekvieną savaitę truksiančią sesiją jie klausysis paskaitų ir dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose, gaus užduotis kitai sesijai.

Kaip tvirtino Žurnalistikos instituto direktorius ir dėstytojas, ši programa skirta savarankišką darbą mėgstantiems ir prie jo pripratusiems studentams: „Auditorinio darbo šiose studijose nėra daug, taigi studentai žinias įgyja dirbdami savarankiškai bei tiesioginių ir nuotolinių konsultacijų metu: kiekvienas studentas gali išnaudoti 24 val. kiekvieno dalyko konsultacijų su dėstytojais – žiniasklaidos ekspertais ir praktikais, kurie pasirengę pasidalyti žiniomis. Tai – viena priežasčių, kodėl ši programa skirta iniciatyviems ir motyvuotiems studentams“, – argumentavo doc. dr. D. Jastramskis.

Savarankiškas darbas šiose žurnalistikos studijose sudaro 82 proc., konsultacijos – 11 proc., o auditorinis darbas – 7 proc. valandų. Tokia studijų sandara, doc. dr. D. Jastramskio nuomone, atspindi pasaulines aukštojo mokslo tendencijas: universitetuose vis mažiau laiko skiriama auditoriniam darbui, iš studentų reikalaujama daug daugiau savarankiško darbo. Studijas moderniomis galima vadinti ne tik dėl programos sandaros, bet ir dėl medžiagos pateikimo internetinėse platformose, dėl dėstytojų darbo su studentais principų.

„Ištobulėjusios technologijos ir pakitusios dėstytojų kompetencijos leidžia nuotoliniam darbui su studentais naudotis virtualaus mokymosi sistemomis. Pritaikius specialias mokymo strategijas, dėstymo taktikas, jos tampa nepakeičiamomis pagalbininkėmis organizuojant ir stebint mokymąsi, vertinant rezultatus“, – sakė doc. dr. D. Jastramskis.

Nuo audiovizualinio pasakojimo principų… iki žiniasklaidos psichologijos

Tarp studijuojamų dalykų – ne tik komunikacijos filosofija, šiuolaikinės žurnalistikos diskursas, bet ir informacinis karas, audiovizualinio naratyvo principai, medijų psichologija ir kiti, suteikiantys platesnį žiniasklaidos lauko išmanymą.

Doc. dr. D. Jastramskis pasakojo, kad informacinio karo studijų kursas yra geras dalykas stengiantis suprasti, kuo gali pavirsti žiniasklaida, žurnalistika. Jo metu aiškinamasi, kaip reikėtų orientuotis dabartiniuose informacijos laukuose: „Visi puikiai žinome informacinio karo sąvoką, tačiau dažnai nepagalvojame, kad ji aktuali: dabartinė viešoji erdvė yra tapusi aktyvia informacinio karo veiksmo vieta. Netgi Lietuvoje apstu informacinių kovų, nuolat bandoma skleisti propaganda, daroma įtaka ne tik žmonėms, priimantiems sprendimus, bet ir visuomenei.“ Šios žinios dirbant žurnalistikoje reikalingos siekiant išgryninti informaciją, norint geriau suvokti informacines sroves, veikiančias žurnalisto darbą. Žurnalistikos instituto direktorius pabrėžė, kad jos svarbios ne tik bendraujant su įvairiausiomis informaciją konstruojančiomis įstaigomis, bet ir žiniasklaidos sistemos viduje.

Dėstomas medijų psichologijos kursas skirtas suvokti, kaip medijos ir visa žiniasklaida veikia auditoriją. Tai – socialinį žiniasklaidos poveikį nagrinėjantis dalykas, leidžiantis suprasti, kaip žurnalistų produktai ir kūryba veikia auditoriją. Doc. dr. D. Jastramskis pabrėžė, kad tai itin svarbu žurnalistams, kurie dirba ar rengiasi dirbti su socialiai jautriomis temomis – rašo apie savižudybes, psichikos sutrikimų turinčius žmones. Kurse aptariamas ne tik informacinių žinučių poveikis, bet ir galimos jų pristatymo taktikos, o tai pritaikoma ir darbe su kitomis, mažiau jautriomis temomis.

Programa atnaujinta konsultuojantis su praktikais

Studijų programa parengta konsultuojantis ne tik su buvusiais žurnalistikos studijų programos studentais, bet ir su žiniasklaidoje dirbančiais praktikais, darbdaviais. Atsižvelgus į jų reikalavimus, programa atnaujinta ir patobulinta. Joje teorinės žinios derinamos su praktiniais įgūdžiais: užsiėmimus veda žiniasklaidoje dirbantys arba ilgą žiniasklaidos darbo praktiką turintys ekspertai. „Palyginti su ankstesne programa, padaugėjo ir praktinių įgūdžių formavimo dalykų: daug dėmesio skiriama teminiam rašymui, garso raiškai, studentai atlieka žurnalistikos tyrimo projektą, kuriame pritaikomos ir teminės, ir analitinės žurnalistikos kursuose įgytos žinios“, – pasakojo doc. dr. D. Jastramskis.

Žiniasklaidos praktikai yra pabrėžę, kad žurnalistikos specialistams reikalingas ir platesnis žiniasklaidos lauko išmanymas. „Visi prisimename naujienų agentūros BNS žurnalistų atvejį, kuris aiškiai parodė, kad šaltinių apsaugos ir žurnalistų teisinės apsaugos sistemos Lietuvoje neveikia. Šis atvejis atskleidė ir dar vieną dalyką – žurnalistai ir jų darbdaviai nėra pasikaustę teisiškai. Tai suvokus, prasidėjo visuotinė mobilizacija, atsirado kursų poreikis, visi stengėsi įgyti žinių šia tema“, – teigė Žurnalistikos instituto direktorius.

Jis pridūrė, kad tokių situacijų, kai žurnalistams kyla teisinių dilemų, vis daugėja. Taigi ne tik nagrinėjami teisės aktai, bet ir sprendžiami teisiniai uždaviniai, aptariamos praktinės situacijos – taip formuojami darbui reikalingi įgūdžiai.

Kiti dalykai, itin svarbūs modernios žurnalistikos kontekste, yra verslumas, taip pat „pasidaryk pats“ samprata. To mokomasi žiniasklaidos ekonomikos ir vadybos kurse: kaip specialistui atrasti savo nišą ir savarankiškai užsiimti žiniasklaidos veikla, kokia forma tai geriau daryti, kokie yra įvairių verslo kūrimo formų privalumai ir trūkumai?

„Žurnalistikos magistrantūros studijų programa pagal sesijinį tvarkaraštį skirta žmonėms, turintiems bazinį išsilavinimą ir norintiems geriau suvokti žiniasklaidos, komunikacijos kontekstą, siekiantiems įgyti analitinių gebėjimų. Ji suteikia žinių apie sistemą, konkrečią žiniasklaidos organizacijų veiklą ir praktinių įgūdžių dirbti žiniasklaidoje“, – kalbėjo doc. dr. D. Jastramskis.