Nesibaigiant karo žiaurumams Ukrainoje, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Prancūzijos teisės centro organizuotoje tarpdisciplininėje diskusijoje „Vertybių Europa karo Ukrainoje kontekste“ aptarti aktualiausi šiandien Europai kylantys vertybiniai klausimai ir problemos: žmogaus orumo, laisvės, taikos, paramos, solidarumo. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Prancūzijos ambasada Lietuvoje.

Eseistas, filosofas dr. Pascalis Bruckneris teigia, kad Europoje yra kai kurių nesusipratimų, pavyzdžiui, Rusijos ir jos prezidento suvokimas Prancūzijoje.

„Vyravo toks prancūziškas įsivaizdavimas apie galią, jėgą, Putinas buvo matomas kaip tas, kuris imasi ryžtingų priemonių spręsti migracijos, nesaugumo, priemiesčių problemas, kadangi ten siuntė savo pajėgas. Ericas Zemmouras buvo vienas iš kandidatų rinkimuose prieš kelis mėnesius. Jis sakė, kad Prancūzijoje mums reikia Putino. Nemanau, kad vis dar taip sakytų, tačiau tai parodo, kaip juo buvo žavimasi. Taip pat dėl to, kad Prancūzijoje daug antiamerikanizmo, amerikiečiai kartais matomi kaip nepatikimi sąjungininkai ir daug intelektualų verčiau būtų rinkęsi Maskvos nei JAV pagalbą“, – pasakoja dr. P. Bruckneris.

Bordo universiteto Europos ir tarptautinių tyrimų ir dokumentacijos centro viešosios teisės dėstytojo dr. Hugo Flavier teigimu, Ukrainoje tarptautinė teisė yra viena svarbiausių priemonių sulaukti paramos, o Rusija tarptautinę teisę mato kaip grėsmę jos suverenitetui, kaip tai, ko reikia atsisakyti ir nuo ko atsiriboti.

„Rusija grasina visos Europos vertybėms. Šis karas leido kiekvienam suprasti, kokios svarbios mums tos vertybės. Žiniasklaidoje dažnai rašoma, kad Europa „pabudo“, pradėjo veikti, paprastas pilietis iš tikrųjų mato, ką daro Europa. Tačiau reikia nepamiršti, kad ji prie šių klausimų dirba jau daugiau nei 15 metų, jie visada buvo svarbūs. Būtent todėl dabar galima operatyviai taikyti sankcijas ir kitus veiksmus“, – sako dr. H. Flavier.

Kaip pabrėžia istorikas, publicistas, VU dėstytojas dr. Bernardas Gailius, skaitantis paskaitas apie partizanų karus Europoje, fundamentali Europos vertybė yra žmogaus laisvė: „Kad tai yra vertybė, galime spręsti iš to, kaip mums sunku apie tai kalbėti. Mes jaučiame, kad ji labai svarbi ir esminė. Tai ir yra didžiausia problema santykiuose su Rusija – jų kultūroje laisvė neegzistuoja. Apie ją su ten gyvenančiais žmonėmis galima kalbėtis tik teoriškai, tai nėra jų kultūros dalis. Dėl to tai, kas vyksta Ukrainoje, galima vadinti istorine laisvės ir nelaisvės susidūrimo vieta.“

Menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė atkreipia dėmesį, kad reikėtų susimąstyti apie XX a. Rusijoje sukurtų kūrinių ir išradimų ištakas.

„Viskas, kas vertingo buvo sukurta rusų XX a., buvo sukurta žmonių, kurie veikė nepaisydami Rusijos, o ne todėl, kad ši šalis juos įgalino. Didieji XX a. klasikai rusai buvo vienokiu ar kitokiu būdu Rusijos persekiojami ir gniuždomi. Per visą sovietmetį, išskyrus kelis disidentus, Rusija nieko nesukūrė ir neįnešė į tarptautinį diskursą. Ji savinasi ir kitų, pavyzdžiui, totorių, pasiekimus, apie tai dažnai Vakarų Europoje užmirštama“, – tvirtina rašytoja.

Pasak K. Sabaliauskaitės, atlikti epochos pirminių šaltinių moksliniai tyrimai apie Rusijos pastangas įeiti į Europos kultūrą parodo, kad nieko europietiško šalis neperėmė, nes iki šiol veikia tam tikri tipiškai rytietiški dėsniai, pavyzdžiui, laiko samprata.

„Rusija laiką suvokia cikliškai ir nori susigrąžinti iki Sovietų Sąjungos žlugimo jai priklausiusias teritorijas. Viešai skelbiami lozungai „Mes galime tai pakartoti“. Cikliškas kartojimasis yra ta jėga, kuri varo Rusijos mentalitetą. Ši šalis niekada negerbė individualybės ir individo, per visą savo egzistavimą ji kultūriškai neturėjo jokios savivaldos. Galima sakyti, kad Rusijos kultūra vakarietiška prasme neturi filosofijos“, – teigia K. Sabaliauskaitė.

VU dėstytojas, teisininkas doc. Vaidotas Vaičaitis pabrėžia Vakarų konstitucines vertybes: demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Pasak jo, Vakarų teisinė tradicija nėra apribota geografine teritorija, jas gali perimti įvairūs regionai, nes jos universalios ir plačios. Tačiau Rusijoje šios vertybės yra gniuždomos.

„Jau prieš 20 metų Rusija pradėjo riboti teisinės valstybės principą, nebuvo laikomasi valdžių padalijimo principo, prasidėjo žmogaus teisių ir demokratijos griūtis“, – prisimena mokslininkas.

„Dabartinį karą galima vadinti ir konstitucinių vertybių karu, nes Ukrainos valdžia ir visuomenė ne tik formaliai, bet ir faktiškai apsisprendė jas taikyti. Ir nors jos įtvirtintos abiejų valstybių konstitucijose formaliai, aš visada sakau, kad konstitucija yra ne tik daiktavardis, bet ir veiksmažodis – mes turime ją įgyvendinti. Rusijos elito nuomonės apklausos akivaizdžiai parodo, kad jiems tai nėra siekis ir vertybė“, – sako doc. V. Vaičaitis.

Visi renginio dalyviai išreiškė solidarumą su Ukraina. „Tikiuosi, Ukraina netrukus laimės karą, išsivaduos iš korupcijos ir taps visaverte ES dalimi. Net neabejoju, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks. Tačiau klausimas – kas liks iš Rusijos? Ar ji išsilaikys ir toliau priešinsis Vakarų vertybėms bei liks izoliuota?“ – klausimą kelia filosofas dr. P. Bruckneris.

2022 m. balandžio 8 d. tarpdisciplininės diskusijos „Vertybių Europa karo Ukrainoje kontekste“ įrašą lietuvių kalba rasite čia, prancūzų kalba – čia.