Paprastai žodis „negalia“ asocijuojasi su fiziniais sunkumais, tačiau kasdieniame gyvenime egzistuoja ir kitos, ne taip lengvai atpažįstamos, nematomos, negalios formos. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas kurti bendruomenę motyvuojančias studijų ir darbo sąlygas visiems, vis daugiau dėmesio ir pastangų skiria pagalbai mokymosi sunkumus patiriantiems. Vienas tokių galimų iššūkių studijuojant – disleksija, lemiama tiek genetikos, tiek ir aplinkos veiksnių. Ji pasireiškia lėtu skaitymu ir rašymu, specifinėmis žodžių skaitymo ir rašybos klaidomis, bet turintys šį sutrikimą lengviau apdoroja vaizdinę informaciją, įvairias schemas, grafikus, paveikslėlius.

Žinios ir atpažinimas – nuo to prasideda draugiškos disleksijai aplinkos aukštojoje mokykloje kūrimas –įsitikinusi mokymus VU dėstytojams vedusi Lietuvos disleksijos asociacijos pirmininkė, psichologė dr. Reda Gedutienė. Klaidinga manyti, jog taisyklingo ir sklandaus žodžių skaitymo bei rašybos sunkumai patiriami tik mokykloje. Pasak psichologės, disleksiją turintys vaikai užauga disleksiją turinčiais suaugusiais. Nors skaitymo ir rašybos sunkumus dažnai kompensuoja kiti gebėjimai, tačiau disleksiją turinčiam asmeniui jos požymiai pasireiškia visą gyvenimą įvairiose situacijose. Studijų metu dėl patiriamo streso ir didelių skaitymo bei rašymo apimčių šie sunkumai gali ypač išryškėti. Kita vertus, psichologė ramina, kad disleksija nėra liga – tai normalaus intelekto žmonių mokymosi sutrikimas.

Draugiška disleksijai aukštoji mokykla

Vis dėlto abiturientai, turintys disleksiją, raginami nebijoti ir rinktis studijas VU. Universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Širvinskaitė sako, kad įstojusieji visada gali kreiptis pagalbos ir pasisakyti apie savo poreikius tam, jog studijų procesą būtų galima lengviau pritaikyti. Be to, ji pastebi vis dažniau susidurianti su užsieniečiais studentais, atvykstančiais studijuoti į VU ir turinčiais disleksiją: jiems įprasta kreiptis pagalbos universitete. Savo ruožtu, tai drąsina ir skatina šia tema kalbėti vis dažniau ir mūsų šalyje.

Pasak ekspertų, svarbiausia, kad dėstytojas žinotų ir gebėtų atpažinti disleksiją turinčius studentus. Studijuojančiųjų įvairovė labai didelė, bet į studentą orientuotose studijose visada yra svarbu, kas yra auditorija, su kuria dirbama.

Kaip tvirtina specialistai, atpažinus ne mažiau svarbu turėti, ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, galima filmuoti paskaitas – tai padeda disleksiją turintiems studentams lengviau įsisavinti medžiagą, kurią galima peržiūrėti namie kelis kartus. Neretai pakanka ir nedidelių pakeitimų organizuojant atsiskaitymus, t. y. visiems garsiai perskaityti klausimus, paaiškinant ir paakcentuojant, ko tikimasi.

Be to, VU egzistuoja galimybė suaugusiam asmeniui nustatyti disleksiją ir gauti rekomendacijas dėl konkretaus studijų pritaikymo. Universitete veikiantis Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC) teikia įvertinimo paslaugą. Tai gali būti aktualu asmenims, turintiems mokymosi sunkumų (disleksiją, disgrafiją ir pan.). PKMC specialistai gali įvertinti turimus mokymosi sunkumus, o su jais susijusius individualius poreikius patvirtinti rekomendacija dėstytojams ar fakulteto administracijai.

Tad planuojantieji studijas ar jau studijuojantieji raginami kuo anksčiau kreiptis į universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatores dėl asmeninės konsultacijos ar esant papildomos informacijos poreikiui. Apie darbą su disleksiją turinčiais studentais jau buvo organizuojami mokymai VU darbuotojams, bet ir ateityje tokio pobūdžio praktiniai seminarai, leidžiantys daugiau įsigilinti į temą, bus tęsiami.