Atsakydamas į klausimą, kuo galėtų būti svarbi pirmą kartą Vilniaus universitete (VU) renkama darbo taryba, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Liutauras Gudžinskas išskiria bent tris pagrindinius aspektus, o kartu ir sąlygas: telkiantys konstruktyvūs lyderiai, jiems suteiktas atstovavimo visiems darbuotojams mandatas ir visų grandžių nusiteikimas kalbėtis.

Ar išsirinksime lyderius?

Pasak dr. L. Gudžinsko, bet kurie rinkimai labai svarbūs kaip pilietinio dalyvavimo forma. Tik šįkart jis būtų linkęs labiau akcentuoti darbo tarybos rinkimus kaip dar vieną priemonę grįžtamajam ryšiui užtikrinti. Paprastai didelėse, kompleksinėse organizacijose – kokia yra ir VU – daug įvairių darbuotojų, kurie dirba labai skirtingose grandyse, veiklos srityse ir pan. Dėl to komplikuojasi komunikacinis procesas, taigi kyla ir tam tikrų valdymo iššūkių, pasipriešinimo, sudėtingiau siekti rezultatų.

„Šiuo požiūriu labai svarbu, kad bendruomenėje, atskirose jos grandyse, atsirastų savų lyderių, kurie galėtų aiškiai, argumentuotai išdėstyti, kokią įtaką konkrečiai veiklai gali turėti priimami sprendimai, kaip tą vertina darbuotojai, kokie darbdavio argumentai. Tai tam tikra tarpininko pozicija ir komunikacijos kanalas“, – įsitikinęs docentas.

Taigi viena svarbiausių sąlygų – kuo platesnis ir konstruktyvesnis atstovavimas, kuris labai priklauso ir nuo konkrečių asmenybių. Norint, kad gerai funkcionuotų darbo taryba, išrinkti žmonės privalo turėti galimybes, polinkį ir gebėjimus rinkti bei skleisti informaciją.

Pirmi visuotiniai rinkimai universitete

Dr. L. Gudžinsko manymu, iki šiol mūsų organizacijoje veikiančioms profesinėms sąjungoms sunkiau sekėsi burti narius ir dėl bendro kultūrinio požiūrio visuomenėje, ir dėl individualistinio akademinės veiklos pobūdžio. Tokiu atveju darbo taryba turi šansą tapti nauju dariniu, kuriuo bendruomenė pasitikėtų. Visiems kartu išsirinkus, taryba taptų nauju efektyviu informacijos sklaidos būdu.

„Aš manau, kad būtų labai gerai, jei viename darinyje – tokiame kaip darbo taryba – kartu būtų svarstomi tiek akademinės, tiek neakademinės bendruomenės segmentų reikalai, girdimi lūkesčiai, išsakomos abejonės, renkami pasiūlymai ir idėjos. Tai svarbu ir svarstomosios demokratijos požiūriu, kai pirmenybė teikiama argumentuotoms diskusijoms. Tada tikrai darbo taryba turi šansą tapti realiu patariamuoju balsu“, – privalumus vardija dr. L. Gudžinskas.

Komunikacijos sąlygos ir galimybės 

Pasak dr. L. Gudžinsko, kaip darbo tarybos funkcionavimas priklausys nuo jos narių kompetencijos, taip ne mažiau svarbus ir universiteto vadovų – rektoriaus ir jo komandos, Senato, Tarybos – požiūris į bendradarbiavimą. Vien išrinkti atstovaujamieji organai neužtikrina, kad pats valdymas bus atsakingas, skaidrus ir veiksmingas. Svarbu, kad būtų iš tikrųjų ir reguliariai tariamasi.

Jei naujosios apibrėžties darbo taryba būtų sėkmingai įgyvendinta VU, tai, docento manymu, galėtų būti laikoma tam tikra inovacija, gal net sustiprinsiančia eilinių darbuotojų balsą aukštajame moksle ir apskritai valstybės gyvenime. Dr. L. Gudžinskas neabejoja, kad VU turi labai didelę įtaką tiek politiniam, tiek visuomeniniam šalies gyvenimui: „Tad jei susiformuoja gera darbo taryba, kuri jungia labai platų spektrą darbuotojų, o išrenkami darbo darybos nariai geba reflektuoti, rinkti, analizuoti informaciją ir jeigu rektorius su komanda ir kitais vadovavimo organais taip pat įsitraukia į abipusį dialogą, tai mes turime šansą įgyti stiprų ramstį komunikacijai ne tik viduje, bet ir išorėje.“

Iki vasario 2 d. visi rinkimų teisę turintys darbuotojai kviečiami kelti kandidatus, o vasario 26–28 d. – dalyvauti rinkimuose. Visa informacija apie darbo tarybos rinkimus Vilniaus universitete – rinkimai.vu.lt.