Šiemet tarptautiškumas vertintas pirmą kartą. Mano nuostabai, Vilniaus universitetas atsidūrė penktoje vietoje, jį aplenkė MRU, KTU, VGTU ir VDU.

Kaip teigia reitingo sudarytojai, tarptautiškumas buvo vertinamas pagal 5 kriterijus: a) dėstytojų mainus pagal ERASMUS programą, b) studijų programų, dėstomų užsienio kalba, skaičių, c) jungtinių programų skaičių, d) studentų mainus pagal ERASMUS programą, e) bendradarbiavimą su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis. Labai sunku komentuoti, kai nežinai, koks yra kiekvieno kriterijaus svoris. Be to, man atrodo, kad vertintojai yra padarę klaidų. Štai paskutinio kriterijaus lyderis – MRU turi mažiau dvišalių sutarčių (75) nei Vilniaus universitetas (106), tačiau jam skirtas aukščiausias balas. MRU atsilieka ir su ERASMUS sutartimis. Vilniaus universitetas turi daugiausia įteisintų jungtinių programų su užsienio šalių universitetais, tačiau pagal šį kriterijų esame sulyginti su Klaipėdos universitetu, kuris tokių programų iš viso neturi. Nebuvo vertinami ir iš užsienio šalių atvykę studentai, siekiantys įgyti universiteto kvalifikacinį laipsnį – o būtent šis rodiklis įrodo universiteto prestižą ir vardą tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje. Neaiškūs ir ERASMUS programos kriterijai: ar buvo lyginamas tik santykis, ar ir absoliutūs skaičiai. Reitingo rengėjai nepateikė jokių patikslinimų ar paaiškinimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kurioje vietoje mums reikėtų pasitempti. Tai mes bandysime aiškintis tiesiogiai.

Mano nuomone, šis reitingas turi daug klaidų ir netikslumų, tačiau jei jų būtų išvengta, universitetai galėtų save palyginti vienas su kitu ir patobulinti savo veiklą.