Tarp Vilniaus universiteto doktorantų – nemažai užsieniečių. Vienas jų – Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis Davidas Timmas, studijuojantis doktorantūroje VU Biotechnologijos institute. Amerikietis patenkintas čia esama mokslo ir studijų baze, įranga, jo nevargina šaltos lietuviškos žiemos. Yra tik keletas dalykų, kuriuos jam sunkiau įveikti – tai namų ilgesys ir nelengva lietuvių kalba.

Lietuvoje jau esate dvejus su puse metų ir būsite dar tiek pat. Kur mokėtės prieš tai? Kaip atsidūrėte Vilniuje?

Bakalauro laipsnį įgijau Misūrio (JAV) universitete, studijavau biochemiją. Kurį laiką dirbau laboratorijoje. Magistro laipsnio siekiau Amsterdamo (Olandija) universitete. Ten susipažinau su keliais lietuviais, tapome gerais draugais. Be to, mano senelė kilusi iš Lietuvos. Nutariau nuvykti į Vilnių porai mėnesių atlikti praktikos, pasižiūrėti, kaip seksis. Man tikrai labai patiko. Pasikalbėjau su savo dabartiniu bosu Daumantu (Daumantu Matuliu –  aut. past.) ir nutariau čia studijuoti doktorantūroje.
Mano sritis – biochemija, bet labiau linkstu į biofiziką. Dirbame su baltymo – ligando ryšiais, matuojame skirtingus ryšių lygius. Tai galimų farmacinių vaistų tyrimai. Daugiausia stengiamės kurti priešvėžinius vaistus.
Kartu su manimi laboratorijoje dirba keletas studentų. Vienas jų studijuoja genetiką, kitas biochemiją – rengia savo darbus. Aš juos mokau įvairių metodų. Man patinka dirbti ir tiriamąjį darbą, ir su studentais, patinka padėti jiems įgyti patirties, pajusti būsimos mokslininkų kartos įkvėpimą.

Kaip susidomėjote mokslu?

Norėjau būti gydytoju. Svarsčiau ir tam rengiausi. Stebėjau gydytojų darbą, mačiau kelias chirurgines operacijas ir nusprendžiau, kad gal ne visai to noriu. Teko atlikti tyrimus, kas man patiko. Todėl pasirinkau biochemiją. Galbūt tiesiogiai žmogui nepadedi, bet, manau, atliekami moksliniai tyrimai padės išgelbėti žmonių gyvybes ateityje.

Kokius pastebėjote skirtumus tarp Amerikos ir Lietuvos? Prie ko buvo sunkiausia prisitaikyti?

Daug kas panašu abiejose šalyse. Nebuvo sudėtinga prisitaikyti. Gal daugiausia problemų kilo dėl kalbos. Dabar, nors nelabai ją moku, suprantu bent pagrindinius dalykus. Čia atvažiavęs jau turėjau draugų, kurie man padėjo. O štai Olandijoje buvau visai vienas.
Šaltos žiemos nėra taip labai netikėta, o vasarą ne per karšta, man patinka švelnesnis oras, nes Misūryje būna ir 40 laipsnių karščio, ir šalčio, bet ne tiek daug, tai nieko baisaus.

Ar rekomenduotumėte ir kitiems vykti į Lietuvą?

Matyt, taip. Nors čia jau kiekvienas turi pats priimti sprendimą, nes kelionė gana tolima. Po kiek laiko labai pasiilgsti šeimos, draugų. Taigi prieš priimant sprendimą reikia gerai pagalvoti. Nors tai puiki patirtis. Aplankiau Druskininkus, Kauną, Alytų, Šiaulius, dar nebuvau prie jūros, bet ketinu ten nuvažiuoti. Senelė suteikė šiek tiek informacijos apie gimines, bet dar nebandžiau jų ieškoti.
Man patinka lankytis muziejuose, skaityti, žiūrėti filmus. O dabar, turint internetą, tai galima puikiai daryti ir Lietuvoje. Su šeima bendrauju per Skype, o kai tik galiu, keliauju namo. Dabar planuoju dalyvauti konferencijoje JAV –  bandau gauti grantą, kartu aplankyčiau ir šeimą.

O kaip mokslo lygis Lietuvoje? Ar pajutote skirtumą?

Manau, kad mokslinių tyrimų lygis pakankamas. Jis priklauso nuo  finansavimo, o tai visur didelė problema. Reikia turėti pakankamai pinigų norint, kad laboratorijose būtų galima atlikti reikiamus eksperimentus. Laboratorijoje, kur dirbu, turime gerą įrangą.

Ar bendraujate su kitais Lietuvos mokslininkais?

Vyksta bendri instituto seminarai, kuriuose visi pristato savo tyrimus, bet daugiausia bendrauju ir dirbu su Daumantu Matuliu bei jo grupe. Kai kuriuos eksperimentus atlieku kitose laboratorijose, tada pabendrauju ir su kitais.

Ar kada rasime vaistus nuo vėžio?

Nuolat girdime apie vėžio tyrimus ir tarsi atrodo, kad jie vyksta per lėtai, bet yra labai daug skirtingų vėžio rūšių, ir jis veikia skirtingai. Manau, nebus vieno sprendimo. Mokslininkų grupės dirbs skirtingose srityse ir ieškos skirtingų sprendimų. Mūsų laboratorija tyrinėja karboanhidrazę. Tai žmogaus kūne esantys proteinai, turintys daugybę formų. Aš tyrinėju ir ieškau cheminių junginių, slopinančių tas proteinų rūšis, kurios gali sukelti vėžį. Ieškome, kaip sustabdyti, surišti „blogąsias“, ligas sukeliančias proteinų rūšis ir išsaugoti kitų proteinų rūšių funkcijas. Jei „blogųjų“ proteinų kūne daug, tai gali sukelti kai kurių formų vėžį, nutukimą. Taigi tiriame proteinus ir ieškome vaistų, kad būtų galima kuo anksčiau išaiškinti ir nustatyti ligą.

Kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos?

Mokiausi su draugais, lankiau kursus kalbos mokykloje, tai buvo valstybinė programa, nereikėjo mokėti. Kai perėjau į aukštesnį lygį ir reikėjo lankyti pamokas keturis kartus per savaitę, lioviausi. Neturėjau laiko. Man dabar dėl to gėda. Kursai padėjo suprasti kalbą, pagrindinius dalykus, bet kalbėti sunku, lietuvių kalbos gramatika labai sudėtinga. Tačiau viešose situacijose dabar daug geriau susigaudau.

Kokie Jūsų ateities planai?

Manau, grįšiu į JAV, bet ką veiksiu toliau, dar nežinau. Užmezgiau keletą vertingų kontaktų, kuriais ketinu pasinaudoti.