Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto doktorantė Gabija Stanislovaitytė – žmogus, kurio neįmanoma nepastebėti. Ji pasižymi iniciatyvumu, užsidegimu darbui ir tikslinga saviraiška mokslinėse veiklose. Kolegos vertina jos motyvaciją, atsakingumą ir kryptingą tikslų siekimą akademinėje karjeroje ir papildomose bendruomeninę vertę kuriančiose VU veiklose. G. Stanislovaitytės pasiekimai yra iškalbingi – 2023 m. vykusioje 18-ojoje tarptautinėje prof. Vlado Gronsko mokslinėje konferencijoje jos pranešimas pripažintas vienu geriausių.

„Studijos padėjo suprasti, ką norėčiau pasiekti gyvenime, ir suteikė tam reikiamus įrankius. Sustiprėjęs pasitikėjimas savimi, įgyta patirtis, užmegzti ryšiai ir atsivėrusi galimybių gausa – tik keli pavyzdžiai, ką įgijau baigusi bakalauro ir magistrantūros studijas universitete. Galėjau įsigilinti į mane dominančius reiškinius ir patikėti, kad tikrai galiu „pakeisti pasaulį“, jei tik to norėsiu“, – G. Stanislovaitytė džiaugiasi savo pasirinkimu ir neabejoja, kad universitetinis išsilavinimas kiekvienam norinčiam suteikia galimybę augti kartu su bendraminčiais.

Anglų kalba atveria daugiau galimybių

„Mano nuomone, studijos anglų kalba šiais laikais yra prasmingesnės dėl šios kalbos tarptautiškumo. Be to, anglų kalba, žvelgiant iš mokslinės, profesinės perspektyvos, yra turtingesnė terminų, o moksliniai darbai dėl gebančiųjų skaityti šia kalba skaičiaus yra kur kas labiau pasiekiami. Nagrinėju pasaulinės reikšmės temas, tad norisi savo moksliniais darbais pasiekti platesnius vandenis“, – įsitikinusi doktorantė, bakalauro studijas baigusi Sario universitete (University of Surrey) Anglijoje.

Rinkdamasi iš visų VU magistrantūros programų, susijusių su vadyba, ypatingu prioritetu jaunoji mokslininkė laikė galimybę Lietuvoje studijuoti anglų kalba: „Grįžusi po studijų Didžiojoje Britanijoje supratau, kad kalba, ypač mokslinė, skiriasi, todėl norėjau tęsti studijas taip, kaip man artima ir pažįstama.“ Nors studijų anglų kalba esama ne viename VU fakultete, Kauno fakulteto tarptautinio verslo vadybos studijų programoje  dėstomi dalykai jai pasirodė įdomiausi ir labiausiai pritaikomi praktikoje.

„Galbūt tai subjektyvi nuomonė, bet anglų kalba studijų neapsunkino. Priešingai, net paskatino tobulėti, akyviau domėtis užsienio moksliniais darbais ir literatūra“, – sako G. Stanislovaitytė. Pasak jos, net abejojantys savo anglų kalbos įgūdžiais studijuodami gali įgyti daugiau pasitikėjimo turimomis žiniomis. Ji pabrėžia, kad daugumai studentų ir dėstytojų anglų kalba taip pat yra antroji, todėl visi vieni kitus palaiko, skatina ir padeda, jei pasitaiko sunkumų. Doktorantė įsitikinusi, kad Lietuvos darbo rinkoje anglų kalbos įgūdžiai yra ypač vertinami, tad studijose įgytas įprotis komunikuoti užsienio kalba palengvina karjeros kelią ateityje. Dar viena priežastis – tarpkultūriškumas, kuris suartina užsienio ir lietuvių studentus, plečia akiratį. „Manau, patirtys, kuriomis dalijomės su kursiokais, yra neįkainojamos“, – sako ji.

Turtina skirtingi požiūrio taškai

„Akademinė kultūra Didžiosios Britanijos ir Lietuvos universitetuose labai skiriasi. Vienas man reikšmingiausių skirtumų – bendravimo kultūra tarp studentų ir dėstytojų“, – pastebi studentė, paprašyta palyginti studijas užsienyje ir Lietuvoje. Pasak jos, Lietuvoje tarp dėstytojų ir studentų vis dar juntama atskirtis, bendravimas išskirtinai oficialus. Jos patirtis rodo, kad Didžiojoje Britanijoje ši atskirtis beveik nejuntama, o bendravimas – šiltesnis: „Studentai ir dėstytojai yra vienos universiteto bendruomenės dalis, tad dažnai leidžia laiką kartu. Per renginius ar pertraukų metu dėstytojai kviečiasi studentus aptarti iškilusius klausimus arba esamas aktualijas.“

Doktorantė šiemet pati tapo dėstytoja ir prisipažįsta, kad dirbti su studentais, kurie vos dvejais trejais metus jaunesni, nelengva, tačiau poreikis dalytis ekspertinėmis žiniomis – didžiulis: „Žinoma, pradžia sudėtinga, pasiruošti paskaitoms užtrunka, dar trūksta užtikrintumo, tačiau tie studentai, kurie įsitraukia į studijų procesą, atperka viską.“ Vis dėlto G. Stanislovaitytė mano, kad jaunas amžius – privalumas, leidžiantis geriau suprasti studentų gyvenimo realijas, o ir kilus akademinių klausimų jaunam žmogui drąsiau kreiptis pagalbos į mokslo pasaulyje pripažintus ekspertus, kurie taip pat yra ir kolegos. „Didelė garbė bendrauti ir bendradarbiauti su tokiais savo srities lyderiais kaip, pavyzdžiui, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Dalia Štreimikienė ir kiti, kurių moksliniai tyrimai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako save akademinėje karjeroje atradusi jaunoji mokslininkė.

„Manau, svarbu pabrėžti, kad dėl savo išskirtinumo VU Kauno fakulteto bendruomenė turi glaudesnį tarpusavio ryšį. Smagu, kad nors ir yra daug skirtingų studijų krypčių ir du atskiri institutai, visi vieni kitus pažįsta, vieni kitiems padeda ir yra labai draugiškai nusiteikę studentų atžvilgiu“, – pabrėžia ji, jau galėdama vertinti situaciją iš abiejų perspektyvų.

Atstovavimas studentams būtinas siekiant sisteminių pokyčių

Studijuodama bakalauro pakopoje Sario universitete, G. Stanislovaitytė buvo dvejiems metams išrinkta lietuvių bendruomenės prezidente. „Ši pozicija man leido tikslingai atstovauti lietuvių nuomonei, didinti tarpkultūriškumą, į veiklas įtraukti naujus studentus“, – džiaugiasi ji ir pasakoja, kad tai padėjo atrasti motyvaciją ir kūrybiškai siekti užsibrėžtų tikslų. Besimokydama VU Kauno fakultete tarptautinio verslo vadybos (anglų k.) magistrantūroje G. Stanislovaitytė buvo grupės seniūnė, SPK studentų atstovė, o paskutiniais magistrantūros metais priklausė ir VU Kauno fakulteto tarybai. Pasak jos, ši patirtis leido įsigilinti į VU struktūrą, geriau suprasti keliamus tikslus ir prisidėti prie tikslingo studijų kokybės gerinimo.

„Ko gero, nesuklysiu sakydama, kad turime turbūt geriausią ir aktyviausią Studentų atstovybę visame VU. Jau net dvi fakulteto Studentų atstovybės pirmininkės yra perėmusios vadovavimą viso VU Studentų atstovybei. Tai parodo, kokie užsidegę ir pokyčiams pasiruošę studentai čia studijuoja“, – didžiuojasi doktorantė ir pamini asmeniškai pažįstamas studentes – nuo 2023 m. pavasario prezidentės pareigas einančią Lijaną Savickienę ir jai pareigas perdavusią Nedą Žutautaitę.

„Man pasisekė, kad dėstytojai mane pastebėjo ir rekomendavo Studentų atstovybei. Kai pradėjau studijuoti, nelabai žinojau, kokios esama sistemos ir kaip ji veikia, tad džiaugiuosi, kad turėjau savo rate žmonių, kurie mane įtraukė ir kvietė prisidėti prie įvairiausių komitetų. Magistrantūros pakopoje stengiausi kuo labiau įsitraukti į akademinę bendruomenę“, – pasakoja jaunoji mokslininkė. Nors dabar sunku patikėti, G. Stanislovaitytė prisipažįsta, kad eidama studentų atstovės pareigas VU Kauno fakulteto taryboje labai bijojo siūlyti idėjas ir aktyviau įsitraukti, nes manė, kad studentų niekas nesiklausys. „Džiaugiuosi, kad tokios stigmos nėra ir sulaukiau didelio palaikymo ir iš akademinių reikalų prodekanės, ir iš kitų dėstytojų, kurie nuoširdžiai išklausydavo mano nuomonę“, – teigia studentė, labiausiai norėjusi perduoti savo parsivežtas gerąsias patirtis ir pagerinti sąlygas studentams VU Kauno fakultete. G. Stanisovaitytė nedvejodama prisijungė ir prie VU doktorantų darbo grupės ir tikisi, kad darbai bus įprasminti, pavyks daug pasiekti ne tik studentų, bet ir universiteto, mokslo naudai.

Akademinė bendruomenė – palanki terpė augti

„VU man suteikė galimybę iš naujo pamilti mokslą ir suprasti, kiek daug gero galima nuveikti. Garbė studijuoti ten, kur studentams atveriamos plačios galimybės. Smagu augti kartu su universiteto bendruomene, stebėti mokslinės sklaidos ir praktinės studijų veiklos tobulėjimą. Nors universitete gajos ilgaamžės tradicijos, jis išlieka inovatyvus. Svarbiausia, kad labai daug daroma dėl studentų, tad kiekvienas jaučiasi šio privilegijuotųjų klubo dalimi“, – sako G. Stanislovaitytė.

Ji džiaugiasi, kad magistrantūros studijos pagilino jau turimas žinias ir atvėrė karjeros galimybes. „Bakalauro studijos dažnai būna arba labai plačios, arba labai koncentruotos į vieną dalyką, tad magistrantūros studijos padeda išspręsti šią problemą, pamatyti save platesniame kontekste. Magistrantūroje buvo koncentruojamasi į teorijos pritaikymą realiame gyvenime, ko, manau, dažnai pritrūksta bakalauro studijose“, – nuoseklių studijų patirtimi dalijasi G. Stanislovaitytė.

„Doktorantūros studijos yra labai individualios, tad kiekviena pažintis su kitu mokslininku yra labai svarbi. Tikiuosi įveikti visus šių studijų keliamus sunkumus, toliau kartu su kitais bendraminčiais sėkmingai siekti geresnės studijų kokybės VU. Mano disertacijos tema susijusi su mažaanglės ekonomikos veiksnių miškų sektoriui vertinimu“, – sako doktorantė. Būtent ši tema buvo įvertinta 18-ojoje tarptautinėje prof. Vlado Gronsko mokslinėje konferencijoje kaip viena geriausių.

2023 m. Aukštųjų mokyklų mugėje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotoje viešoje diskusijoje „Visi keliai atviri. Kurį pasirinkti? Atsakymai į svarbiausius abiturientų klausimus“ G. Stanislovaitytė dalyvavo su tuometine švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždiniene, švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ramūnu Skaudžiumi, brandos egzaminus organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonyte, Valstybinio studijų fondo direktoriumi Ernestu Jasaičiu ir Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ komunikacijos vadove Rūta Pukene.