Vilniaus universitetas, siekdamas įsitvirtinti Europos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvėje ir joje išsiskirti aukščiausiu moksliniu lygiu, būsimų mokslininkų ugdymo sistemos tobulinimą laiko vienu pagrindinių prioritetų.

VU doktorantūros studijų patrauklumą liudija kasmet didėjantis pateikiamų prašymų į doktorantūros studijas skaičius – 2010 m. gauta 258 prašymai, iš viso studijuoti priimti 186 doktorantai. Tai didžiausias priimtų doktorantų skaičius per dešimt metų. Vis daugiau užsieniečių  domisi doktorantūros studijomis mūsų universitete. Šiuo metu universitete studijuoja 832 doktorantai.

Tarp kitų universitetų Vilniaus universitetas išlieka neaplenkiamas lyderis pagal apgintas daktaro disertacijas – 2010 m. universitete apginta 117 disertacijų, o bendras doktorantūros studijų baigimo rezultatyvumas yra ne mažesnis nei 70 procentų.

Tačiau, neapsiribojant esamais pasiekimais, būsimųjų mokslininkų ugdymo sistemos tobulinimas išlieka nuolatiniu VU akademinės bendruomenės dėmesio objektu.

VU doktorantūros studijų kokybės gerinimo krypčių paieška

Atsižvelgdamas į VU strateginį veiklos planą, Europos tyrimų ir aukštojo mokslo kokybės erdvės modernizavimo tendencijas ir 2006 m. vykdytos VU doktorantų apklausos rezultatus (tyrimo grupei vadovavo prof. V. Pranulis), Kokybės vadybos centras kartu su Doktorantūros ir rezidentūros skyriumi 2009 m. spalio mėn. – 2010 m. balandžio mėn. atliko doktorantų nuomonės tyrimą. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti doktorantūros studijų kokybės gerinimo poreikius ir galimas perspektyvas.

Pirmajame tyrimo etape buvo surengtos fokusuotos diskusijos su 4 grupėmis: trys iš jų su doktorantais, viena – su doktorantų moksliniais vadovais. Grupėse dalyvavo 18 doktorantų ir 8 doktorantų vadovai, kurie proporcingai atstovavo visoms VU doktorantūros mokslų sritims. Surengus diskusijas su doktorantais bei jų moksliniais vadovais ir nustačius problemines doktorantūros studijų ir disertacijos rengimo sritis, parengta anketa ir atlikta doktorantų apklausa internetu, leidusi surinkti statistiškai reikšmingus kiekybinius duomenis. Iš viso apklausoje dalyvavo 316 doktorantų, tai, 2010 m. vasario mėn. duomenimis, sudarė 43,6 proc. visų universiteto doktorantų.

Tyrimas atskleidė nemažai probleminių klausimų, susijusių su interaktyvių studijų formų taikymu, mokslinės diskusijos poreikiu ir mokslinės aplinkos plėtotės svarba,  nepakankamu grįžtamojo ryšio poveikiu vertinant doktorantų pažangą ir pan. Šiame straipsnyje toliau pristatoma tik dalis tyrimo rezultatų. Išsami tyrimo ataskaita publikuota VU intranete.

Interaktyvių studijų formų ir mokslinės diskusijos poreikis

Apklausoje doktorantų buvo prašoma įvertinti taikomas privalomų ir pasirenkamų studijų dalykų formas ir pateikti nuomonę, kokiomis formomis šių dalykų studijos turėtų būti vykdomos.

1 pav. Formos, kuriomis vykdomos ir turėtų būti vykdomos privalomų ir pasirenkamų dalykų studijos

Didžiausias skirtumas tarp esamų ir pageidautinų dalykų studijų formų yra vertinant stažuotes mokslinius tyrimus atliekančiose organizacijose. 10 proc. visų doktorantų patvirtino, kad stažuotės vyksta arba vyko doktorantūros studijų metu, tačiau net 54 proc. pageidauja, kad stažuotės  mokslinius tyrimus atliekančiose organizacijose būtų įtrauktos į jų individualų studijų planą. Tai atskleidžia stažuočių, vizitų į tyrimus atliekančias organizacijas stoką.

Vertindami savarankiško darbo apimtis doktorantai pageidavo didesnės jų savarankiško darbo koordinacijos. Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad doktorantai norėtų daugiau seminarų (41 proc.) ir individualių konsultacijų (84 proc.) (žr. 1 pav.).

Vienas iš svarbiausių doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo veiksnių yra būsimų mokslininkų atliekamų tyrimų pristatymo ir sklaidos gebėjimų ugdymas. Tyrimo metu doktorantų buvo teiraujamasi apie mokslinių diskusijų su įvairiomis mokslininkų grupėmis dažnumą. Tyrimo duomenimis, dažniausiai diskusijos apie doktorantų atliekamus tyrimus vyksta katedrose. Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad beveik 32 proc. apklaustų 3–4 metų doktorantų teigė dar nė vieno karto nedarę savo atliekamų disertacijos tyrimų pristatymo katedroje ar mokslinėje grupėje. Kita vertus, tyrimo rezultatai taip pat išryškina skirtingas mokslinės diskusijos tradicijas atskirose mokslo srityse – pvz., nė karto nedarę savo disertacijos tyrimų pristatymo katedroje nurodė 6,5 proc. 3–4 metų biomedicinos mokslų doktorantų, 29,4 proc. fizinių mokslų doktorantų, 38,9 proc. humanitarinių ir 47,5 proc. socialinių mokslų doktorantų.

Doktorantai taip pat pasigenda daugiau diskusijų, kurių metu galėtų aptarti savo atliekamus tyrimus su įvairių mokslo krypčių VU ir kitų universitetų bei tyrimo organizacijų mokslininkais – kad tokios diskusijos iki šiol nevyko nė karto per doktorantūroje studijuojamą  laikotarpį, nurodė apie 80 proc. visų apklausoje dalyvavusių doktorantų.

Pageidautinas ir didesnis aktyvumas dalijantis praktika tarp pačių doktorantų – apie 40 proc. 3–4 studijų metų doktorantų tvirtino, kad jie nėra pristatę savo mokslinių tyrimų rezultatų kolegoms doktorantams.

VU doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo aktualijos

Apklausos rezultatai patvirtina mokslinės aplinkos puoselėjimo svarbą, ugdant būsimų mokslininkų mokslinę mąstyseną, minties lankstumą, kūrybiškumą, intelektinį savarankiškumą, gebėjimą pristatyti ir argumentuoti savo mokslinę poziciją ir pan. Kartu tai ir būdas pasitelkti kitų mokslinės bendruomenės narių įžvalgas ir skleisti gerąją doktorantūros praktikos patirtį. Rezultatai  taip pat liudija poreikį kuo plačiau ir efektyviau naudoti įvairius bendradarbiavimo su universiteto ir išorės mokslininkais tinklus, padedančius ugdyti jaunųjų mokslininkų perkeliamuosius ir tarpdalykinius gebėjimus.

Tam, kad doktoranto savarankiškumas netaptų studijų uždarumu, rekomenduotina numatyti didesnę studijų formų įvairovę ir puoselėti mokslinės diskusijos aplinką: sistemingai ir reguliariai organizuoti seminarus, įvairaus pobūdžio diskusijas ir pan., sudarant galimybę būsimiems mokslininkams pristatyti savo vykdomų tyrimų rezultatus katedros, fakulteto, universiteto bendruomenei. Tarp gerosios praktikos pavyzdžių siekiant puoselėti būsimų mokslininkų ugdymui palankią mokslinę aplinką paminėtina Fizikos, Chemijos, Gamtos mokslų fakultetų būsimų doktorantų įtraukimo į mokslinius projektus jau pirmojoje studijų pakopoje praktika, Medicinos fakultete sukurta efektyvi bendra doktorantų atestavimo sistema, Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros patirtis tobulinant doktorantų  atestaciją ne tik kaip doktoranto pažangos vertinimo, bet ir išsamaus grįžtamojo ryšio teikimo būdą, Filologijos fakulteto suburtas Doktorantų klubas ir pan.

Doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimo aktualumas

Tyrimų ir aukštojo mokslo erdvės modernizavimo kontekste doktorantūros studijų kokybės tobulinimas kaip viena iš prioritetinių sričių pabrėžiamas Zalcburgo seminaro principuose (2005 m.). Vadovaujantis šiais principais, doktorantūros studijų pagrindinis tikslas – būsimų mokslininkų mokslinės mąstysenos, minties lankstumo, kūrybiškumo, intelektinio savarankiškumo ugdymas atliekant mokslinius tyrimus.

Antrajame Zalcburgo seminare (2010 m.), įvertinus Europos universitetų doktorantūros studijų tobulinimo 5 metų praktikos rezultatus, buvo pateiktos doktorantūros studijų tobulinimo rekomendacijos, kuriose pabrėžiama doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimo svarba. Doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo sistemą rekomenduojama kurti atsižvelgiant į institucijos misiją, o ypač į universiteto mokslinių tyrimų strategiją (www.eua.be/Libraries/Publications/Salzburg_II_Recommendations.sflb.ashx).

Antrojo Zalcburgo seminaro išvadose kaip pagrindinė doktorantūros studijų organizavimo aplinkos sąlyga nurodoma institucijos mokslinės aplinkos svarba mokslinės veiklos efektyvumui ir  rezultatyvumui. Doktorantūros studijų akademinės kokybės vertinimas turi būti grindžiamas ekspertiniu vertinimu ir atsižvelgiama į tarpdisciplininius skirtumus. Taip pat universitetams rekomenduojama nusistatyti institucijos prioritetais grindžiamus doktorantūros studijų kokybės gerinimo kriterijus ir rodiklius tokiose srityse kaip, pvz., doktorantų pažangos stebėsena, doktorantūros rezultatyvumas, doktorantų atliekamų tyrimų rezultatų viešo pristatymo ir sklaidos gebėjimų ugdymas, jaunųjų mokslininkų karjeros stebėsena ir pan.

Pastaruoju metu Lietuvoje doktorantūros studijų organizavimo srityje taip pat vyksta reikšmingi pokyčiai: LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokslo doktorantūros nuostatai, kuriais remiantis 2010 m. birželio 3 d. patvirtintas VU mokslo doktorantūros reglamentas. Universitetui suteikta 29 mokslo krypčių doktorantūros teisė (dalis iš jų vykdoma kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis). Kiekvienai krypčiai tvirtinami mokslo krypčių reglamentai. Už konkrečios mokslo krypties doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų vykdymą yra atsakingi Doktorantūros komitetai. Tarp esminių Doktorantūros komiteto funkcijų – doktorantūros studijų ir doktorantų individualių studijų ir mokslinių tyrimų planų tvirtinimas, doktorantų atestacijos vykdymas ir pan.

Ir nors dabartiniame VU mokslo doktorantūros reglamente nėra konkrečiai įvardyta tiek pati atsakomybė už doktorantūros proceso kokybės užtikrinimą, tiek jos pasidalijimas, akivaizdų VU akademinės bendruomenės siekį tobulinti būsimų mokslininkų ugdymo sistemą liudija tai, kad kai kurių mokslo krypčių doktorantūros reglamentų projektuose, kurie buvo teikti kartu su kitais dokumentais naujai doktorantūros teisei gauti, atsižvelgiant į antrojo Zalcburgo seminaro (2010 m.) rekomendacijas, yra planuojamas doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos sukūrimas.