Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslininkų bendruomenę pasiekė džiugi žinia – politologas dr. Alfredo Hernándezas Sánchezas, dirbantis Vidurio Europos universitete, gavo finansavimą podoktorantūros stažuotės projektui „FinTech bandomosios finansinių inovacijų aplinkos plėtros Europoje samprata“ (FIRSA). Projektą, kuruojamą VU TSPMI docento Vytauto Kuokščio, finansuoja Europos Sąjungos (ES) programa „Europos horizontas“ pagal Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stipendijų schemą (Marie Skłodowska-Curie Actions Postdoctoral Fellowships – MSCA PF).

Projekto metu dr. A. Hernándezas Sánchezas tiria, kaip finansų technologijų (FinTech) sektoriuje veikia bandomosios finansinių inovacijų aplinkos (FRSB), siekiančios suderinti inovacijų plėtrą su finansiniu stabilumu ir vartotojų apsauga. Nors šios aplinkos sprendžia FinTech sektoriaus reguliavimo problemas, jų vystymosi skirtumai ES vis dar menkai ištirti.

„Labai džiaugiamės gavę dotaciją šiam projektui – mums tai pirmiausia tyrimo svarbos pripažinimas. Pati tema – FinTech politinė ekonomika ir bandomosios finansinių inovacijų aplinkos – yra labai svarbi, bet iki šiol labai mažai tyrinėta. Tikimės, kad šis tyrimas padės atskleisti šių platformų veikimo skirtumus tarp valstybių ir suteiks tiek mokslinių, tiek praktinių įžvalgų“, – sako darbo vadovas doc. V. Kuokštis.

Dr. A. Hernándezas Sánchezas taip pat pasidalijo mintimis apie FIRSA projekto motyvus, jau pasiektus rezultatus ir kylančius iššūkius.

Foto: dr. A. Hernándezas Sánchezas

Kas tiriama šiuo projektu?

Šiuo projektu nagrinėjamas bandomosios finansinių inovacijų aplinkos taikymas FinTech srityje, daugiausia dėmesio skiriant ES kontekstui. Bandomosios finansinių inovacijų aplinkos – tai inovatyvus reguliacinis modelis, suteikiantis įmonėms galimybę išbandyti naujas finansines paslaugas, susijusias su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, tačiau saugioje aplinkoje, kur yra ribojama rizika prarasti pinigus ar patirti privatumo pažeidimus. Finansų sektorius yra ypač jautrus, todėl šios aplinkos leidžia išbandyti inovacijas be didelės rizikos, užtikrinant, kad technologijos būtų tinkamai reguliuojamos.

Pirmuoju tyrimo etapu siekiame nustatyti, kodėl kai kurios šalys įgyvendina šias aplinkas, o kitos – ne, kaip organizuojami išbandymai ir kodėl pasirenkamos būtent tokios struktūros. Antrajame etape nagrinėjame ankstesnius šių aplinkų taikymus, siekdami nustatyti, kurios jų versijos veikia geriausiai, kokie sėkmės rodikliai yra taikomi ir kokie organizavimo skirtumai bei sėkmės veiksniai lemia jų efektyvumą.

Kas paskatino rinktis šią tyrimo kryptį?

Įkvėpimas kilo iš doc. V. Kuokščio tyrimų apie FinTech politinę ekonomiką. Anksčiau domėjausi korupcijos matavimu ir politine ekonomika, tačiau šis projektas suteikė galimybę sugrįžti prie finansų sistemos analizės. Man visuomet buvo įdomu, kaip ekonomika ir politika sąveikauja, o šis projektas yra puiki proga gilinti žinias.

Kokie yra pirmieji tyrimo rezultatai?

Šiuo metu dirbame prie straipsnio, kuriame nagrinėjame, kodėl šalys apskritai nusprendžia diegti reguliavimo platformas. Nors tyrimas vis dar vyksta, jau pastebime tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, atrodo, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis platformų kūrimą, yra valstybės teikiamų elektroninių viešųjų paslaugų išsivystymo lygis. Tai rodo, kad šalys, siekiančios skatinti inovacijas viešajame sektoriuje, dažniau įdiegia tokias platformas nei tos, kurios pirmiausia orientuojasi į finansinį stabilumą.

Tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip reguliavimo platformos yra susijusios su platesniais inovacijų ar finansinio stabilumo siekiais, ir padeda nustatyti, ar išsivysčiusios ir besivystančios šalys reguliavimo platformas naudoja skirtingiems tikslams.

Kaip manote, kokią naudą jūsų tyrimas gali duoti tiek mokslui, tiek praktikai?

Manau, kad nauda yra dvejopa. Viena vertus, mokslui tai suteiks daugiau žinių apie tai, kaip veikia šios reguliavimo platformos skirtingose šalyse, kokios praktikos pasiteisina, o kokios galbūt neveikia taip, kaip tikėtasi. Šiandien dar neturime pakankamai duomenų apie tai, kaip jos funkcionuoja – ar tai yra tik teoriniai sprendimai, ar realiai padeda įmonėms eksperimentuoti ir diegti inovacijas. Šis tyrimas padės sistemingiau suprasti šių platformų veikimo logiką.

Kita vertus, praktikoje šios įžvalgos gali būti itin vertingos politikos formuotojams, kurie galėtų pasinaudoti tyrimo rezultatais tobulindami esamas reguliavimo platformas ar kurdami naujas. Tai aktualu ne tik finansų sektoriui, bet ir platesniems inovacijų skatinimo mechanizmams, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp reguliavimo reikalavimų ir erdvės kūrybiškoms idėjoms įgyvendinti.

Ką patartumėte jauniems tyrėjams, norintiems kreiptis dėl dotacijos?

Man VU TSPMI suteikė didžiulę paramą rengiant paraišką, ir tai buvo viena svarbiausių sėkmės priežasčių. Dotacija ne tik finansuoja projektą, bet ir leidžia užmegzti reikšmingas partnerystes bei plėtoti tyrimus. Manau, kad pagrindinis patarimas kitiems jauniems tyrėjams būtų užmegzti tvirtą darbo ryšį su institucija, kurioje norite dirbti. Kai projektas yra stiprus, o komanda – profesionali, sėkmės tikimybė išauga.

Šis interviu yra dalis projekto, finansuojamo pagal ES WIDERA programą (FIRSA projektas, dotacijos sutartis Nr. 101180601), dalis. Tačiau išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi ES ar Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos požiūrį ir nuomonę. Nei ES, nei dotaciją teikianti institucija negali būti už juos atsakinga.