Vilniaus universiteto biudžetas perėjo jau beveik visus tvirtinimo etapus. Siaučiant finansinei krizei, o kartu vykstant aukštojo mokslo reformai, kuri siekia pritaikyti laisvosios rinkos dėsnius studijų srityje, pokalbis apie universiteto finansus tampa dar aktualesnis, negu buvo anksčiau. „Universitas Vilnensis“ kalbina VU administracijos reikalų prorektorių dr. Aleksą Pikturną. Pokalbyje buvo aptartos šių metų finansinės universiteto perspektyvos.

Kokiame etape yra biudžeto tvirtinimo procesas?

Liko paskutinis biudžeto sąmatos tvirtinimo etapas – VU Senate. Biudžeto sąmata jau patvirtinta Strateginiame komitete, Mokslo ir Studijų komitetuose ir Senato komisijoje. Kitaip sakant, tvirtinimo maratonas artėja prie pabaigos.

Ar biudžetas yra deficitinis?

Taip – formaliai mūsų biudžetas yra deficitinis. Šiais metais deficitinė yra ir valstybės biudžeto asignavimo dalis, ir specialiosios programos dalis. Apie 2,5 mln. litų eksploatavimo išlaidoms dengti mes esame palikę rudeniui, kai tikimės gauti asignavimus per į pirmą kursą priimtų studentų krepšelius. Specialiosios programos bendrojo raidos fondo biudžetas yra deficitinis apie 300 tūkst. litų. Tai nedidelis deficitas, jis yra susiję su tuo, kad labai sudėtinga įvertinti galimas pajamas. Noriu pabrėžti, kad mūsų pajamos, palyginti su praėjusiais metais, realiai didėja trečdaliu. Tačiau labai didėja ir išlaidos. Be to, turime kelis ambicingus projektus, kuriuos tikrai norime šiais metais įgyvendinti. Pirmiausia tai Chemijos fakulteto dviejų mokomųjų laboratorijų remontas, kuris gali kainuoti apie 200-300 tūkst. litų. Antras projektas – Saulėtekio mokomųjų rūmų liftų keitimas, nes jie visi yra avarinės būklės. Tai gali kainuoti apie 1,6-1,7 mln. litų. Trečiasis projektas yra Saulėtekio mokomųjų rūmų Mokymo komplekso valgyklos kapitalinis remontas, kuris kainuos per 1 mln. litų. Tų darbų nelabai galime atidėlioti, kadangi jie jau dvejus metus buvo planuojami. Dabar galvojame apie šaltinius, iš kurių galėtume šias išlaidas padengti. Tad apskritai mūsų biudžetas šiais metais yra gana sudėtingas.

Ar nežinomybė dėl studentų krepšelių įneša daug sumaišties į biudžeto formavimą?

Tikimės, kad Vilniaus universitetas vis dėlto tuos krepšelius susirinks ir didelės problemos dėl to nebus. Tačiau dėl krepšelių sistemos įvedimo iš mūsų buvo atimta 6,4 mln. litų. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mes neturėjome galimybės nuo sausio 1 d. padidinti atlyginimų pedagoginiam moksliniam personalui. Tad laukiame tų krepšelių ne tik tam, kad galėtume subalansuoti savo infrastruktūros išlaidas, bet ir tam, kad galėtume padidinti pedagoginio personalo darbo užmokestį. Būtų tikrai labai gerai, jeigu iš krepšelių gautume ne mažiau kaip tuos 6,4 mln. litų. Tokiu atveju, jei nebūtų kokių netikėtumų ar papildomų kliūčių dėl valstybės biudžeto peržiūrėjimo, galėtume tikėtis įgyvendinti visus savo sumanymus.

Kokie yra pagrindiniai pavojai VU finansams?

Natūralu, kad tų pavojų yra ne vienas. Pirmiausia tai jau minėtos infrastruktūros išlaidos. Mes nuolatos diskutuojame su kamieninių padalinių vadovais ir su visa universiteto bendruomene – siūlome įvairias priemones infrastruktūros išlaidoms mažinti. Yra ir tinkamas atgarsis. Šiaip, jeigu pažiūrėtume sausio mėnesio suvestines, elektros energijos sąnaudos kilovatvalandėmis, palyginti su praėjusių metų sausiu, sumažėjo. Tačiau dėl įkainių didėjimo mes vis tiek sumokėjome už praėjusio mėnesio elektros energijos suvartojimą 42 tūkst. litų daugiau negu pernai. Tai, be kita ko, susiję su Mokslinės bibliotekos saugyklų naujos apsaugos ir vėdinimo sistemos, kuri nepaprastai imli elektros energijai, įdiegimu. Taip pat tai susiję su naujos eksperimentinės ir mokslinės aparatūros įsigijimu. Didėjančios išlaidos yra neišvengiamos. Tarkime, eksploatavimo išlaidas padidino ir Botanikos sodo infrastruktūros išsiplėtimas. Čia pat galima paminėti ir drastišką – daugiau nei 1,5 karto – šildymo išlaidų padidėjimą.

Kaip jau minėjau, didžiausia mūsų rizika yra ta, kad pagal dabartinį biudžetą, kuris netrukus bus tvirtinamas Senate, beveik 2,5 mln. litų eksploatavimo išlaidoms dengti palikta rudeniui. Šią sumą numatome padengti iš lėšų, kurias tik planuojame gauti. Todėl būtų labai nepalanki situacija, jeigu valstybės biudžetas būtų peržiūrimas, o jo asignavimai mažinami. Tai taptų didžiuliu iššūkiu – tokiu atveju turėtume labai daug ko atsisakyti.

Senato komisijoje Jūs minėjote, kad šiais metais asignavimų naudojimas yra sugriežtintas. Ar tai turės neigiamų padarinių VU biudžetui?

Seimas, tvirtindamas 2009 m. biudžetą, įstatymu įtvirtino nuostatas, kad pirmajame ketvirtyje asignavimo valdytojai gali išleisti ne daugiau kaip 17 proc., o antrajame ketvirtyje ne daugiau kaip 19 proc. visų biudžeto asignavimų. T. y. per pirmą pusmetį formaliai mes galime naudotis ne daugiau kaip 36 proc. valstybės biudžeto asignavimų. Tačiau čia susiduriame su problema. Kadangi pedagoginis ir mokslinis personalas išeina atostogų liepos mėnesį, atostoginiai turėtų būti išmokami dar birželio pabaigoje. Dėl to mes formaliai negalime įgyvendinti to įstatymo nuostatų, nes mums pritrūks beveik 16 mln. litų. Dėl tos priežasties surašėme specialų raštą Finansų ministerijai, bandydami įrodyti, kad šitokių procentų laikymasis yra neįgyvendinama svajonė. Žiūrėsime, kuo tai pasibaigs. Gali būti ir taip, kad teks mokėti atostoginius ne birželio mėnesį, bet liepos pradžioje – jau prasidėjus atostogoms.

Ką VU darytų, jeigu būtų peržiūrimas valstybės biudžeto įstatymas? Kada tai galėtų įvykti?

Iš Vyriausybės vadovo lūpų jau keletą kartų nuskambėjo žodžiai, kad pirmieji valstybės biudžeto kontroliniai skaičiai bus peržiūrimi ir tikrinami jau po pirmojo ketvirčio, balandžio viduryje. Jeigu situacija bus bloga, biudžeto asignavimai gali būti mažinami. Natūralu, tai paveiks ir universitetą. Vienu atveju tai gali būti ne visai tiesioginė įtaka. Mano nuomone, jeigu visai švietimo ir aukštojo mokslo sistemai reikės tam tikru procentu sumažinti asignavimus, gali būti mažinamas studentų krepšelių fondas. Aš numanau, kad gali atsitikti taip, kad su krepšeliais atėję pirmakursiai būtų finansuojami valstybės ne, kaip žadėta, 100 proc., o kaip dabar – 42 ar 45 proc. Tai būtų dar ne pats prasčiausias variantas.

Jeigu biudžetas bus peržiūrimas po pusmečio ir bus matyti, kad padėtis yra bloga, asignavimai gali būti mažinami ir nuo kiekvieno asignavimų valdytojo, taip pat ir nuo Vilniaus universiteto. Tai būtų labai skausmingas ir sudėtingas atvejis. Kol kas galiu tik pasakyti: pagyvensime ir pamatysime, kaip bus iš tikrųjų.

Kas būtų, jeigu nepavyktų subalansuoti biudžeto? Ar VU tokiu atveju mažintų darbuotojų skaičių?

Analizuodamas tai, kaip mes esame išdėlioję savo asignavimus per programas, ir tai, kaip mes esame paskirstę savo specialiosios programos lėšas, manyčiau, kad turėtume išvengti drastiškų priemonių. Turiu priežasčių taip teigti. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad pedagoginio personalo mes turime net 300 žmonių mažiau, negu galėtumėme turėti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Vien tai leidžia galvoti, kad atleidinėti žmonių nereikės.

Jeigu kalbėsime ne apie pedagoginį personalą, o apie administracijos darbuotojus, natūralu, kad yra dar galimybės apriboti išlaidas mažinant tarnybinių atlyginimų priedus ir priemokas. Kitaip sakant – veržtis visiems diržus ir taip bandyti išgyventi.

Šiandien taip pat yra svarstoma daugybė įvairių projektų – ieškoma galimybių, kaip universitetas galėtų užsidirbti papildomai, analizuojamos tam tikros nišos, per kurias galima būtų pritraukti papildomų lėšų ir taip palengvinti sau gyvenimą. Noriu pakartoti, jog turiu vilties, kad drastiškai elgtis nereikės ir kad dirbdami visi kartu, bendrai diskutuodami ir aptardami iškilusias problemas vis dėlto turėtumėm šių metų sunkumus įveikti.