Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atidaryta fotografijų paroda „Antano Poškos pėdsakais“, skirta lietuvių keliautojui, mokslininkui, antropologui, esperantininkui dr. Antanui Poškai. Ją inicijavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos–Indijos forumu, kurio vienas steigėjų yra Vilniaus universitetas, o tarp šešių fotografijų autorių galime išvysti ir keletą Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno darbų.

„2004 m. liepą–rugpjūtį kartu su Vladu Vitkausku ir Vladu Lašu organizavome ekspediciją „Baltistanas 2004“, per kurią aplankėme ir tas vietas, kuriomis keliavo A. Poška. Pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo susipažinti su Baltistano ir aplinkinių kraštų kultūra, patyrinėti A. Poškos prisiminimuose aptariamas vietoves, sukaupti foto- ir videomedžiagą, su kuria vėliau galėtume supažindinti Lietuvos visuomenę“, – sako V. Vidūnas. Šios ekspedicijos rezultatai pristatyti Lietuvos mokslų akademijoje, televizijos, radijo laidose. Iš nufilmuotos medžiagos Orientalistikos centro lektorius sukūrė dokumentinį filmą „Arti dangaus“, kurį buvo galima pamatyti 2005 m. „Kino pavasaryje“.

Šioje parodoje kartu su ekspedicijų nuotraukomis eksponuota ir drobulė, kurioje įamžintas Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis Mahatma Gandhi ir Indijos nepriklausomybės kovų simboliai. Dr. A. Poškos dukra, profesorė Laimutė Kisielienė papasakojo istoriją apie šią drobulę: „Ji tėčio rankose atsidūrė 1931 m. Bombėjuje per susitikimą, kuriame dalyvavo ir pats Gandhi. Jis šią drobulę įteikė mano tėvui. 2013 m. surengtos ekspedicijos, skirtos ieškoti A. Poškos pėdsakų Indijoje, dalyviai susitiko su Gandhi anūke Tara. Kai ji pakėlė drobulę prie savo akių, tarsi pajuto senelio kvapą. Ši drobulė jai padarė labai didelį įspūdį, o dabar ji vėl sugrįžo į mūsų namus.“

Prie parodos organizavimo daug prisidėjo buvusi Orientalistikos centro dėstytoja, dabar Užsienio reikalų ministerijos Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento Azijos ir Okeanijos šalių skyriaus vedėja Diana Mickevičienė. Jos teigimu, sovietmečiu dr. A. Poškos nepriklausomybės laikų kelionė į Indiją tapo laisvės troškimo ir nesusitaikymo su okupacijos primestu gyvenimo būdu simboliu.

„Jaunimas, studentai, susitikę su Poška, palaikę rankose jo parsivežtus tolimų kelionių suvenyrus, ilgam prisimindavo šiuos susitikimus ir pasisemdavo iš šio žilagalvio stiprybės ir laisvės troškimo. Atkūrus ir įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę, Poškos žygiai nuskamba naujomis prasmėmis. Esame laisvi keliauti, bet iš Poškos ir toliau mokomės – dabar jau keliauti atsakingai, su misija, skleisti žinią apie savo šalį ir nuoširdžiai siekti pažinti kelionėje sutiktus žmones“, – parodos anonse rašo D. Mickevičienė.