„Nors šiuo metu šalyje žinomos psichologinės pagalbos linijos teikia tiek emocinę, tiek informacinę paramą, moksliniu tyrimu siekiame atkreipti dėmesį į potrauminį stresą patyrusius žmones ir suteikti specializuotą pagalbą, paremtą moderniausiais metodais“, – naują Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Traumų psichologijos tyrimų grupės projektą pristato doc. dr. Evaldas Kazlauskas. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas ir kartu su Amsterdamo universiteto mokslininkais rengiamas projektas – išskirtinė galimybė gauti nemokamą profesionalią pagalbą išgyvenus sukrečiantį įvykį.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 60 iki 80 proc. žmonių per savo gyvenimą patiria bent vieną sunkų trauminį įvykį. Užpuolimas, avarija, artimojo netektis ar savižudybė – visa tai gali smarkiai paveikti žmogaus psichinę būklę, sukelti miego sutrikimus, nerimą, liūdesį, dirglumą, nesaugumo jausmą. Kurį laiką tai yra normalu, tačiau jei šios reakcijos tęsiasi daugiau nei mėnesį, yra labai intensyvios, tai gali daryti neigiamą įtaką kasdieniam gyvenimui – studijoms, darbui, bendravimui su aplinkiniais. Tai – potrauminio streso sutrikimo požymiai, dėl kurių verta kreiptis į specialistus.

Iki šiol Lietuvoje gauti profesionalią pagalbą išgyvenus sukrečiantį įvykį buvo sudėtinga, tačiau doc. dr. E. Kazlausko vadovaujama Traumų psichologijos tyrimų grupė vykdo situaciją galintį pakeisti ambicingą projektą „Vilniaus BEPP veiksmingumo studija: palyginimas su internetine psichotraumatologijos programa“. Jo tikslas – sutelkti aukštos kvalifikacijos specialistus psichologus ir taikyti Amsterdamo universiteto mokslininkų sukurtą BEPP (trumpalaikės eklektinės potrauminio streso terapijos) metodą, taip suteikiant specializuotą pagalbą potrauminį stresą patyrusiems žmonėms.

Mokslinis tyrimas padės įvertinti specializuotos psichologinės pagalbos Lietuvoje galimybes – nuo vasario mėnesio dirbama su pagalbos ieškojusiais suaugusiais asmenimis, žiūrima, kokie metodai yra efektyvūs, kaip aukštos kvalifikacijos universiteto specialistai gali padėti. „Psichologijoje kaip ir medicinoje: jeigu persišaldome, einame pas šeimos gydytoją, tačiau užklupus širdies ligoms kreipiamės į kardiologą. Savo srityje taip pat išskiriame įvairias sutrikimų sritis, viena jų – potrauminio streso sutrikimai. Naujasis mokslinis tyrimas išskirtinis tuo, kad dėmesį skiriame vienai sričiai, taip pat projektas yra taikomasis, į mus jau kreipėsi maždaug penkiasdešimt žmonių, jiems atliekame psichologinį įvertinimą ir, jeigu nustatome reikšmingus psichologinio įvykio padarinius, taikome psichologinę pagalbą“, – pasakojo E. Kazlauskas.

Docentas mano, kad jei tyrimo rezultatai bus teigiami, būtų galima toliau plėtoti specializuotos psichologinės pagalbos idėją, apie naująjį BEPP metodą papasakoti kitiems specialistams, juos apmokyti. Vilniaus universitetas galėtų tapti informaciniu centru, kur žinias tobulintų potrauminio streso sutrikimų terapija susidomėję psichologai. Mokslinis tyrimas pradėtas vykdyti 2012-ųjų birželį, o nemokamos konsultacijos pradėtos siūlyti šių metų pradžioje. Jų metu asmenys gali pasidalyti ir savo patirtimi, užpildyti klausimynus apie problemos sprendimo veiksmingumą. Tyrimą planuojama baigti 2014-ųjų gegužės mėnesio pabaigoje.

Vilniaus BEPP veiksmingumo studija nėra pirmas tokio pobūdžio projektas, vykdomas Vilniaus universitete. Filosofijos fakultete atlikta nemažai klinikinės psichologijos tyrimų: moksliniais tikslais bendrauta su Afganistano karo veteranais, sovietinės politikos represijas patyrusiais asmenimis, nusižudžiusiųjų artimaisiais.

Projekto tinklalapis.