„Svarbu suprasti, kad tvarumas – tai ne tobulumo, o pažangos siekis. Neįmanoma visiškai panaikinti kiekvieno žingsnio poveikio planetai, tačiau atsiranda vis daugiau būdų mažinti plastiko naudojimą ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šie pokyčiai gali atrodyti maži pavieniams asmenims, bet tai yra milžiniškas šuolis žmonijai, ypač jei susivienysime ir išliksime stiprūs kartu siekdami geresnės ateities“, – sako socialinių mokslų daktaras Mahyar’as Kamali Saraji.
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto tyrėjas dalijasi savo nuomone apie tai, kaip kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie taršos mažinimo. Kaip mokslininkas, daugiausia dėmesio skiriantis tvarios energetikos plėtrai, jis tiki, kad Vilniaus universiteto bendruomenė turi galimybių reikšmingai prisidėti įveikiant kylančius iššūkius. Jis pabrėžia tarptautinio verslo, globalios ekonomikos, tvariųjų finansų studijų ir nuolatinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą.
Maži žingsniai į didelius pokyčius
„Turime investuoti į mokslinių disciplinų plėtrą, imti vystyti tokias sritis kaip aplinkos, klimato ir medžiagų mokslas, atsinaujinančiosios energijos inžinerija, socialinė atsakomybė, tvarios investicijos, tvarumas finansų rinkose, kiekvienos įmonės ir visos valstybės darnus valdymas bei plėtra, šios informacijos atskleidimo skaidrumas. Tik taip įmanoma įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų siekiant teigiamo poveikio kovojant su klimato kaita, – įsitikinęs jaunasis mokslininkas. – Ekologiško gyvenimo malonumą galite pajusti taikydami įvairius tvarumo metodus, kurie apima platų veiklos spektrą – nuo ekologiškos mitybos iki ekologiškų kelionių. Tačiau būtina nepamiršti, kad savo poreikius tenkinti privalome šios galimybės neatimdami iš ateities kartų. Tai gali atrodyti painu ir sudėtinga, tačiau yra daugybė veiksmų, kurių šiandienis pasaulis jau ėmėsi ir kurie, kaip įrodyta, veikia.“
Dr. M. K. Saraji tiki, kad ekologiškai gyventi įmanoma neaukojant asmeninio išskirtinumo. Netgi atvirkščiai – tvariame gyvenime galima atrasti unikalumą, o domėjimąsi informacija apie ekologišką gyvenimą ne vienas sėkmingai paverčia smagiu pomėgiu. Pašnekovas dalijasi keliomis lengvai įgyvendinamomis idėjomis, kaip kasdien priimti planetai naudingus sprendimus ir pamažu siekti ekologinių pergalių.
Pakartotinis naudojimas
Pakartotinis naudojimas yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Tai praktiškas ir paprastas veiksmas siekiant tvarumo. Be to, tai galima rinktis kaip savo gyvenimo būdo ir filosofijos dalį.
„Dėl pasaulinių tendencijų vietinės ir internetinės parduotuvės, kuriose prekiaujama dėvėtais drabužiais, avalyne, aksesuarais ir antikvariniais daiktais, dabar yra kaip niekad populiarios. Jos leidžia sumažinti išteklių naudojimą, atliekų susidarymą ir CO2 išmetimą. Be to, žmonėms tai neretai tampa ir būdu atrasti išskirtinių ir vienetinių daiktų, daugiau sužinoti apie praeities stiliaus tendencijas. Galbūt ir jūs esate linkę pasižvalgyti tėvų spintose, paieškoti daiktų, žavinčių savo istorija?“ – siūlo dr. M. K. Saraji.
Nereikalingų daiktų pardavimas internetu ar komiso parduotuvėse, dovanojimas ar mainai tapo įprasta šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Organizuojami drabužių mainams skirti susitikimai, tampantys nauja socialinių renginių kategorija.
„Daiktus ir medžiagas galima kūrybiškai ir praktiškai naudoti pakartotinai. Siūlau pasidomėti vadinamaisiais „pasigamink pats“ rankdarbiais, kurie taip pat skatina žiedinės ekonomikos sklaidą – užuot išmetę daiktus, galime pabandyti juos pataisyti, atnaujinti ar parduoti, taip pratęsdami jų gyvavimo ciklą“, – sako dr. M. K. Saraji.
Dalijimasis
Mokslininkas tiki, kad dalijimasis yra dar vienas kasdienis veiksmas, padedantis mums siekti tvarumo. Augantis trumpalaikių dviračių, elektrinių paspirtukų, motorolerių ar automobilių nuomos paslaugų skaičius rodo, kad daugelyje Europos šalių vyksta atitinkami miesto gyvenimo būdo pokyčiai. Be to, buitinę techniką ir net prabangos prekes galima išsinuomoti, jei jų prireikia tik vieną kartą.
„Didmiesčiuose gyvenantys žmonės vis dažniau renkasi laikiną automobilio nuomą. Jei toks įprotis paplistų, sumažėtų automobilių gamybos paklausa, taigi ir tiesioginis bei netiesioginis žalingas poveikis aplinkai. Be to, tai nulemtų mažesnį atotrūkį tarp socialinių klasių, ypač tiems, kurie negali sau leisti įsigyti nuosavo automobilio, tad ir didesnę lygybę visuomenėje“, – sako dr. M. K. Saraji.
Trumpalaikė nuoma taip pat skatina tvarumą, nes išnaudojama esama būsto infrastruktūra, todėl gali sumažėti naujų statybų, kurios daro didelį poveikį aplinkai, poreikis. Žmonės gali nemokamai susirasti būstą internete, naudodamiesi „Couch Surfing“ (tarptautinis tinklas, jungiantis keliautojus ir jų lankomas vietines bendruomenes – didžiausias keitimosi svetingumu tinklas pasaulyje su 3 mln. užsiregistravusių narių iš daugiau nei 200 šalių, kaip rašoma oficialioje bendruomenės interneto svetainėje) arba išsinuomodami tam tikrą būsto dalį trumpalaikei viešnagei, o tai gana populiaru keliaujant.
Madingas ir prabangus
„Ne problema ir jei nenorite dalytis turimu turtu – vis tiek galite gyventi tvariau! Tereikia rinktis ekologiškus pramonės gaminius. Norite būti madingi? Rinkitės stilingą, elegantišką elektromobilį, kuris padeda tausoti planetą kiekvieną mylią“, – šypsosi dr. M. K. Saraji ir priduria, kad ne tik naudoti daiktai yra tvarūs. Viskas priklauso nuo asmeninių poreikių. Maži, kasdieniai veiksmai gali prisidėti prie didelių pokyčių.
Kasdieniai tvarūs įpročiai
Taupykite energiją. Išjunkite šviesą, kai jos nereikia, naudokite energiją taupančias lemputes arba energiją taupantį LED apšvietimą ir išjunkite nenaudojamus prietaisus iš elektros tinklo.
Taupykite vandenį. Prauskitės trumpiau ir šaltesniu vandeniu, o valydamiesi dantis užsukite čiaupą.
Mažinkite plastiko atliekų kiekį. Venkite vienkartinių daiktų – rinkitės daugkartinio naudojimo butelius, maišelius ir indus.
Investuokite į kokybę. Rinkitės ilgaamžius daiktus, pavyzdžiui, tvarius drabužius ir daiktus, pagamintus iš perdirbto PET plastiko arba natūralių medžiagų, pavyzdžiui, kamštienos ar kanapių, kurios yra patvarios ir užauginamos naudojant kuo mažiau vandens ir pesticidų.
Rinkitės vietinius ir sezoninius produktus. Taip sumažinamas transportavimo poveikis aplinkai, remiami vietos ūkininkai, o maistas dažnai būna šviežesnis ir sveikesnis.
Mažinkite maisto atliekų kiekį. Planuokite maistą, naudokite maisto likučius, užšaldykite produktus ir tinkamai juos laikykite, kad nesugestų.
Naudokitės vietos infrastruktūra. Viešasis transportas, dviračių keliai ir šaligatviai – tai pasirinkimai, kurie mažina išmetamo CO₂ kiekį ir teikia papildomą naudą sveikatai.
Perdirbkite ir rūšiuokite atliekas. Atkreipkite dėmesį į vietos perdirbimo rekomendacijas ir, jei įmanoma, venkite atliekų rinkdamiesi produktus su minimalia pakuote.
Švieskitės. Sužinokite daugiau apie tvarumą, dalinkitės įžvalgomis su draugais ir šeimos nariais ir įkvėpkite kitus rinktis ekologiškus produktus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!