Kovo 16–19 d. vyks fiziniams ir gamtos mokslams skirta virtuali konferencija „Open Readings 2021“. Šių metų konferencijoje pranešimus skaitys žymūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai, o jų klausysis ir savo idėjomis bei darbais dalysis keli šimtai studentų bei jaunųjų mokslininkų. Šių metų konferencijos naujiena – savo tyrimus pristatys ne tik studentai, bet ir moksleiviai iš visos Lietuvos. Tikimasi, kad tokia praktika paskatins Lietuvos jaunimą rinktis gamtos mokslų studijas. 

Tarp kviestinių konferencijos pranešėjų šiais metais pamatysite Chennupati Jagadishą, laimėjusį UNESCO medalį už indėlį į nanomokslų ir nanotechnologijų plėtrą, su kvantiniais kompiuteriais dirbantį jauną mokslininką iš Jungtinių Valstijų Mihirą Pendharkarą, šiuo metu NASA tyrimus atliekančią Eglę Čekanavičiūtę. Konferencijoje dalyvaus ir 2019 m. „Metų mokslo žmogaus“ apdovanojimą pelniusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė Urtė Neniškytė, kuri sutiko papasakoti daugiau apie vykdomus tyrimus, požiūrį į mokslininko darbą ir „Open Readings“ konferenciją.

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie save ir šiuo metu vykdomus tyrimus?

Esu baigusi biochemiją, todėl tyrimai, kuriuos atlieku, beveik visada sugrįžta prie chemijos. Stodama į doktorantūrą pasirinkau neuromokslų kryptį, kuri iš tiesų yra gana plati. Mano doktorantūros projektas buvo susijęs su Alzheimerio ligos mechanizmu, tyriau, kaip imuninė smegenų sistema prisideda prie šios ligos ir kokiu būdu mes galime moduliuoti jos neigiamą poveikį, stabdydami Alzheimerio ligos progresą.

Baigusi doktorantūrą, susidomėjau, kaip ta pati smegenų imuninė sistema dalyvauja ir kituose procesuose smegenų vystymosi metu. Pradėjau gilintis į tai, kaip mūsų smegenys bręsta. Mes žinome, kad žmogui gimus iš pradžių smegenų tinklai labai sutankėja, o tai iš tiesų yra neoptimalu. Laikui bėgant, paliekamos tik tos jungtys, kurios yra naudingos. Būtent šiame jungčių „genėjimo“ procese dalyvauja smegenų imuninė sistema. Mano interesas – suprasti, kaip veikia šis netinkamų jungčių šalinimas, nes tai yra fundamentiškai įdomus klausimas, kuris taip pat aktualus ir tam tikrų patologijų kontekste, pvz., autizmo spektro sutrikimų.

Kas Jus paskatino pasirinkti mokslininkės karjerą?

Mano tėvai buvo mokslininkai, todėl augdama mačiau jų meilę ir pasitenkinimą mokslu. Manau, jog tai padarė didelę įtaką mano tolimesniems pasirinkimams. Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, ir svarbiausia, kad man tai buvo įdomu. Dvyliktoje klasėje aš sąmoningai rinkausi, kuriuo keliu noriu eiti toliau, ir paskatinta tėvų nusprendžiau, kad galiu sau leisti rinktis specialybę, kuri man atneš malonumą.

Kokie Jūsų darbo aspektai Jums patinka labiausiai?

Galvoti ir ieškoti naujų būdų, kaip susieti idėjas ir atradimus, kurie jau yra įgyvendinti, ir suprasti, kaip tai galėtų padėti atsakyti į naujus klausimus. Tokio ieškojimo daugiausia būna rašant straipsnius ir bandant parodyti savo darbus tam tikrame kontekste ar ruošiant paraiškas finansavimui. Po podoktorantūros stažuotės grįžusi į Lietuvą jau nebedirbu laboratorijoje, tačiau ten prireikus mano indėlio aš vis dar jaučiu laboratorinio darbo malonumą. Tačiau daug labiau man patinka generuoti naujas idėjas ir įgyvendinti jas savo doktorantų rankomis.

Dažnai sakoma, jog patirti nesėkmes yra būtina, kad vėliau rastume kelią į sėkmę. Ką apie tai manote Jūs?

Tikimybiškai yra nedaug galimybių, kad mes pasieksime sėkmę nepatyrę nesėkmių. Tačiau aš nemanau, kad jos yra būtinas dalykas pasiekti sėkmei. Nesėkmės yra gyvenimo realybės dalis, iš jų mes išmokstame, kaip nereikia daryti, tačiau tai mūsų neapsaugo nuo kitos nesėkmės. Pagal tai, ką žinome apie smegenų motyvacijos tinklus, mus skatina veikti tik sėkmės. Būti motyvuotam sėkmei, patyrus vien nesėkmę, pagal smegenų chemiją yra beveik neįmanoma. Kai žmonės sako, kad juos motyvuoja nesėkmės, iš tiesų dažniausiai jie turi omenyje, kad jie jau yra patyrę sėkmę ir žino, kad gali ją patirti vėl. Todėl kam nors nepavykus jie bando toliau, nes žino, kad sėkmė ir vėl ateis.

Kokią tos sėkmės dalį sudaro žmogaus talentas ir įdėtas darbas?

Nors žmonės mėgsta sakyti, kad sėkmę sudaro 95 proc. darbo ir tik 5 proc. talento, nesu tikra, ar proporcijos būtent tokios. Manau, kad talentas ir įgimti gebėjimai yra labai svarbūs. Remiantis tyrimais, maždaug 70–80 proc. žmogaus intelekto priklauso nuo jo genų. Vadinasi, įdėtas darbas sudaro maždaug trečdalį sėkmės, todėl jis taip pat yra labai svarbus. Tačiau iš tiesų aš manau, kad mes negalime to paprastai sudalinti procentais. Kalbant apie sėkmę moksle, kur kognityviniai gebėjimai yra labai svarbūs, tiek talento, tiek darbo mums reikia po 100 proc.

Ką manote apie tokias studentų iniciatyvas kaip „Open Readings“ konferencija?

Tai yra labai vertingos iniciatyvos. Mane žavi, kokio lygio konferencijas geba organizuoti studentai. Į Lietuvą kviečiami garsiausi lektoriai iš viso pasaulio, pateikiamas vertingas turinys. Aš labai remiu šią iniciatyvą, todėl mielai prie jos prisidedu. Man atrodo, kad ši konferencija turi labai didelę vertę tiek patiems studentams, nes taip jie kuria savo kontaktų tinklą, tiek visiems lietuviams, nes visi gauna galimybę pasiklausyti pasaulinio lygio mokslininkų pranešimų.

Kovo 16–19 d. vyksiančioje „Open Readings“ konferencijoje visi žodiniai pranešimai bus transliuojami internetu, todėl kiekvienas besidomintis mokslu turės galimybę ne tik išgirsti pasaulinio lygio mokslininkų paskaitas, bet ir užduoti jiems klausimus. Daugiau informacijos apie „Open Readings“ konferenciją rasite www.openreadings.eu.

„Open Readings“ konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Valstybinių tyrimų institutas Fizinių ir Technologijos mokslų centras, SPIE Student Chapter of Vilnius University, OSA Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius.