Svarstydami apie kūrybingumą neretai prisimename darželinukų piešinius su jų įsivaizduojamu itin spalvotu pasauliu ar menininkų darbus, nukeliančius į kitas galaktikas. Kita vertus, šiandien vis labiau pabrėžiamas netradicinis požiūris į užduotis, reikalingas biuruose dirbantiems specialistams. Apie tai, kokie veiksniai padeda ugdyti kūrybiškumą, ar apvaliame kambaryje visi priversti „mąstyti už dėžės ribų“ (angl. thinking out of the box), ar kūrybingumas auga sunkius baldus pakeitus dinamiškais augalais, besisupdami ant sūpynių susitikimų kambaryje kalbėjomės su „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, Vilniaus universiteto Informatikos instituto partnerystės profesoriumi dr. Vytautu Ašeriu.

Vienos srities žinovai užleidžia vietą plataus spektro specialistams

Dr. V. Ašerio teigimu, tiek kuriant startuolį, tiek bandant po studijų rasti vietą darbo rinkoje labai svarbios yra žmogaus asmeninės savybės. „Labai svarbu gebėti toleruoti riziką, o tai lemia būtent asmeninės savybės“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos universitetai parengia gerus programuotojus, vertinamus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, tačiau tai nereiškia, kad parengiami geri darbuotojai, profesionalai. „Šiandien vis didesnė dalis įmonių fokusuojasi į vadinamąjį „T formos profilį“, susidedantį iš horizontalės ir vertikalės. Seniau tipiniai programuotojai buvo labai stiprūs vertikalėje: puikiai išmanė vieną siaurą sritį, bet apie kitas nusimanė sąlyginai nedaug, tad jų viršutinė vertikali T formos dalis buvo labai siaura. Dabar, ypač startuoliuose, viršutinė dalis platėja – darbuotojai tampa daug platesnio spektro specialistais“, – teigė dr. V. Ašeris. Jis pastebėjo pasikeitusią universiteto misiją: „Universitetai iš žinių suteikimo įstaigos (šią misiją iš jų iš dalies perima, pvz., „Google“) turi tapti įstaiga, parengiančia žmones mokytis greitai ir efektyviai.“

Programuotojo specialybės virsmas

Kalbant apie informacinių technologijų (IT) įmonių koncepciją svarbu įvertinti šios profesijos virsmą per pastaruosius 50 metų. „Pavyzdžiui, įmonės „Microsoft“ pradžios laikais tokia specialybė kaip programuotojas nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Paradoksalu, bet kompiuteris prieš 50 metų buvo daugiausia naudingas tik tiems, kurie mokėjo programuoti, nes jo galimybės buvo palyginti menkos. Šiandien galime pastebėti IT kultą, kuris pasireiškia tuo, kad be telefono ar kompiuterio daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo“, – teigė dr. V. Ašeris. Jis atkreipė dėmesį į vyraujantį mitą apie daug geresnius atlyginimus IT srityje, palyginti mažą darbo krūvį ir išskirtines darbo sąlygas. „Dažnai tenka susidurti su jau pabodusiu stereotipu, kad IT specialistai tik važinėja paspirtukais po biurą ir žaidžia stalo futbolą ar kompiuterinius žaidimus. Tačiau paklausęs žmonių, kurie nori persikvalifikuoti iš esamos specialybės į IT, aiškios motyvacijos dažnai pasigendu – susiduriu tik su stereotipais“, – pasakojo dr. V. Ašeris.

Kūrybingumą skatinanti aplinka reikalinga ir informatikams

Visuomenėje programavimo kalba retai kada yra sulyginama su dalininko molbertu ar rašytojo plunksna, bet, dr. V. Ašerio teigimu, programuotojų darbas nuolat reikalauja kūrybiškumo. „IT pasaulyje kartais juokaujama, kad tai – itin kūrybingas darbas, nes vien programiniame kode esančių kintamųjų vardų parinkimas yra kūrybingumo reikalaujanti užduotis. Kalbant rimčiau, ne mažiau svarbu ir tai, kad programuotojų užduotys yra tarpusavyje susijusios, retai kada būna visiškai nepriklausomos. Kūrybingumas padeda ne tik išspręsti konkrečią užduotį, bet ir suprasti, kaip tai išsprendžia visą bendrą problemą“, – teigė pašnekovas.

Yra tyrimų, kad kūrybingumą skatina ir netradicinė darbo erdvė. „Erdvė turi įkvėpti. Vienas iš mano įkurtų biurų neturėjo nė vieno stačiakampio kambario, bet darbuotojai to dažnai net nepastebėdavo. Kai įeini į stačiakampį kambarį, atsiduri „standartinėje dėžėje“ ir pradedi mąstyti tradiciškai, o norisi, kad darbuotojai mąstytų kuo plačiau (angl. out of the box)“, – pasakojo pašnekovas. Jis pabrėžė ir augalų svarbą darbo aplinkoje. „Jie ne tik švarina orą ir gerina akustiką, bet ir padeda akims bei smegenims. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, daug skirtingų augalų net 15–45 proc. padeda geriau atlikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis“, – paaiškino dr. V. Ašeris.

Sėkmės užtaisas – smalsumas ir gebėjimas mokytis

Rinkdamiesi profesiją studentai planuoja ateitį ir mato save kaip darbo rinkos dalyvius, tad svarbu suprasti, kurios kompetencijos čia vaidina didžiausią vaidmenį. Dr. V. Ašerio teigimu, būtent žmogaus smalsumas, suderintas su gebėjimu mokytis ir emociniu intelektu turi didžiausią potencialą. Tam, kad atsirinktų geriausiai tinkančius darbuotojus, pašnekovas kartais elgiasi netradiciškai: „Prieš darbo pokalbį kandidatai turi atlikti 4–8 valandas trunkančią namų darbų užduotį. Toje užduotyje būna dalykų, kurių jie tikrai nežino, todėl turi pasidomėti, paieškoti informacijos. Tokia užduotis parodo žmogaus smalsumą ir gebėjimą savarankiškai mokytis.“ Šiek tiek sudėtingesnius ar ilgiau trunkančius metodus tenka taikyti, kai reikia įvertinti žmogaus emocinį intelektą. Kaip vieną iš būdų pašnekovas paminėjo stažuotes ar hakatonus, kur per ilgesnį ar trumpesnį laiką kandidatas patikrinamas realiomis ar artimomis realioms darbo sąlygomis. „Vieno aiškaus metodo, kaip atsirinkti geriausius darbuotojus, nėra, juos reikia derinti. Kita vertus, aš labai vertinu kandidatų smalsumą ir akių žibėjimą, kai norima kažką išsiaiškinti“, – teigė V. Ašeris.

Kūrybingumą privalu ugdyti universitete

Dr. V. Ašeris pabrėžė, kad labai svarbu ne tik neprarasti to smalsumo, kurį turi vaikai, bet ir ugdyti jį universitete. „Mes su kolega Donatu Kimučiu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete dėstome taikomojo objektinio programavimo kursą, kuris, be pagrindinio tikslo – programavimo, yra orientuotas ir į kūrybingumo lavinimą. Siekiame, kad studentai iš universiteto išeitų kūrybingesni, o ne mažiau kūrybingi, kaip kartais, deja, nutinka“, – teigė pašnekovas. Kalbėdamas apie dėstomą kursą, dr. V. Ašeris pateikė pavyzdį, kaip atlikdami tas pačias užduotis studentai kūrė skirtingas išmaniąsias programėles. „Studentams pasiūlėme sukurti taikomąją programą, kai, kas kartą apsipirkus parduotuvėje ir nufotografavus gautą čekį, informacija patenka į duomenų bazę, kurią galima panaudoti įvairiems tikslams. Studentai pasitelkdami kūrybingumą pasiūlė skirtingus tos informacijos panaudojimo variantus: vieni kūrė asmeninį finansų patarėją, kiti „gaudė“ parduotuves, darančias netikras nuolaidas, treti patarė, kaip geriausia apsipirkti važiuojant namo, ketvirti sekė, kokie produktai yra šaldytuve, ir atitinkamai formavo prekių krepšelį. Visi šie skirtingi sprendimo būdai kilo iš vienos užduoties“, – pasakojo pašnekovas. Šis kursas leido studentams patiems įvertinti save ir komandos draugus. „Dirbdami grupelėse studentai pasitelkia žinias ne tik iš kitų kursų, bet ir iš medžiagos, kurios universitete nepateikia jokie kursai, kurios nei aš, nei kolega D. Kimutis nesame kompetentingi vertinti. Kartu suvokėme, kad studentai daug geriau mato, kiek kuris iš jų stengėsi ir dirbo – dėstytojai iš esmės neturi galimybės objektyviai to nustatyti per labai ribotą atsiskaitymo laiką. Tad nusprendėme, kad studentai vertins vieni kitus. Naudodami konkrečią moderavimo metodiką, kiekvieną savaitę kiekvienas iš penkių ar keturių grupelės narių paskirstė balus kitiems tos grupelės nariams pagal tai, kiek kiekvienas iš jų dirbo ir kokį rezultatą sukūrė per paskutinę savaitę.“ Dėstytojas džiaugėsi, kad šiame kurse studentai ne tik kelia savo kūrybingumo lygį, pritaiko teorines žinias praktikoje, bet vertindami vieni kitus ugdo brandą ir supratimą, kad komandoje visi turėtų dirbti sutelktai ir kad komanda žvaigždė yra geriau nei žvaigždžių komanda.