Vilniaus universitetas priėmė informacinių technologijų specialistus ir mokslininkus, kurie pristatė konkrečius mokslinių tyrimų projektus ir juose naudojamą elektroninę infrastruktūrą. Kaip teigia Marijus Jurgutis, Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centro direktorius, problemos, kurios aptartos seminare, yra ne naujos – jos pradėtos kelti jau prieš kelis dešimtmečius.

Šiandien IT specialistams iššūkį kelia iš įvairių šaltinių labai sparčiai didėjantys duomenų kiekiai. Mokslinėse laboratorijose yra generuojama ir kaupiama daug duomenų, daug naujų skaitmenintų duomenų generuoja superkompiuteriai, tuos duomenis reikia saugoti bendrais  formatais, kad jie būtų prieinami visiems mokslininkams. Tad pagrindiniu šiandienos informacinių technologijų specialistų rūpesčiu M. Jurgutis vadina artėjantį duomenų augimo „cunamį“ ir tų duomenų saugojimą.

Kita aktuali problema – tam tikri duomenų saugojimo, apdorojimo standartai. „Labai svarbu, kad mokslininkai visose ES šalyse turėtų tą pačią virtualią aplinką, prie duomenų jie galėtų jungtis per bendrą federacinę prieigą. Vilniaus universitete visi naudojasi Euduroam paslaugomis, kai galima prisijungti prie belaidžio tinklo ne tik bet kuriame Europos Sąjungos universitete, bet ir viešose vietose. Taigi bandoma sukurti panašią aplinką, kad mokslininkas galėtų jungtis prie savo virtualios aplinkos būdamas bet kokioje šalyje ir naudotis moksliniais resursais, kurie prieinami visos Europos mokslininkams“, – sako VU Informacinių technologijų taikymo centro direktorius. Taip pat seminare akcentuotas IT infrastruktūros finansinis palaikymo ir išlaikymo aspektas.

Kaip atrodo Lietuva naujų IT technologijų plėtros kontekste? M. Jurgučio nuomone, Lietuva, žinoma, nepirmauja šioje srityje, bet ir per daug neatsilieka. „Vilniaus universitete dabar vykdomas nacionalinis mokslo duomenų archyvo infrastruktūros kūrimo projektas ir labai svarbu, kad mes naudotume tuos pačius duomenų saugojimo ir apdorojimo standartus, kaip ir visoje Europoje. Tai būtų vienas iš žingsnių tampant lygiaverčiais europinio elektroninės infrastruktūros tinklo partneriais, nes dabar mes esame daugiau to proceso, kuris vyksta Europoje ar didžiosiose šalyse, stebėtojai“, – sako M. Jurgutis. Anot jo, VU yra nemažai skaičiavimo resursų, bet trūksta duomenų  – jie yra mokslininkų žinioje ir nesaugomi centralizuotai. Kol tie duomenys nėra saugomi centralizuotai, tol jie nėra visiškai panaudojami analizei. Savas centralizuotas mokslo duomenų archyvas leistų teikti duomenis, jie būtų prieinami ir Europos, ir viso pasaulio mokslininkams.

Vilniaus universitete dvi dienas vyko Europos Sąjungos komisijos įsteigtos Elektroninės infrastruktūros stebėjimo grupės (e-Infrastructure Reflection Group) organizuotas seminaras. Pagrindinės aptariamos temos – bendros elektroninės infrastruktūros ir didelio duomenų kiekio (big data) įvairių parametrų standartų apibrėžimai. Seminaras yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai skirtų renginių.