Gegužės 24-ąją Vilniaus universitete (VU) vyko ypatingas renginys – Teisės fakulteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Respublika Europos Sąjungoje: dvidešimt patirties, iššūkių ir augimo metų“, kurioje aptarta, kaip keitėsi Europos Sąjungos (ES) teisės raida, Lietuvos pažanga ir kokie iššūkiai ES dar laukia. Specialiai šiam renginiui buvo sukurtas ir filmas „Lietuva – jau 20 metų Europos Sąjungos narė“.
„Teisinė valstybė yra vienas iš pagrindinių principų, kūrusių Europą nuo senovės ir viduramžių iki moderniųjų laikų. Europos kultūra ir jos istorija pasižymėjo teisiniais laimėjimais, apibrėžiančiais socialines teises ir asmenų teises“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
VU rektorius prof. R. Petrauskas. VU nuotr.
VU Teisės fakulteto dekano doc. Haroldo Šinkūno manymu, per 20 metų Lietuva tapo stipresnė, gražesnė ir atviresnė, galime laisvai dirbti, keliauti ir kvėpuoti.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinimo kalboje pabrėžė būtinybę palaikyti Ukrainą bei Moldovą ir iškėlė bendrystės svarbą: „Iššūkius Europoje galime įveikti tik kartu. ES iš krizių išeidavo tik sustiprėjusi. Tikimės, kad taip bus ir ateityje.“
Renginyje – išskirtinis svečias
Renginyje kviestinį pranešimą skaitė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkas, VU garbės daktaras prof. Koenas Lenaertsas. Jis pristatė konstitucinius principus, kurių laikytis įsipareigoja šalys kandidatės į ES. Visų pirma, anot profesoriaus, jos sutinka derinti savo konstitucines nuostatas su ES vertybėmis. Antra – jos sutinka toliau saugoti ir ginti vertybes, kurių nepaisymas vestų link demokratijos griūties.
„Tai reiškia, kad vertybės, kuriomis grindžiama ES, išliks. Jos turi veikti kaip kompasas, leidžiantis tiek ES, tiek jos valstybėms narėms plaukti per nežinomus nuolat kintančio pasaulio vandenis“, – kalbėjo prof. K. Lenaertsas.
Katalikiškosios tarptautinės teisės mokyklos dekanas ir Europos universitetinio instituto Tarpvalstybinio valdymo mokyklos profesorius Luisas Miguelis Poiaresas Pessoa Maduro teigė, kad ES atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant demokratiją.
Konferencija „Lietuvos Respublika Europos Sąjungoje: dvidešimt patirties, iššūkių ir augimo metų“. VU nuotr.
Be to, anot profesoriaus, dabar ES ir pasaulis patiria demokratijos iššūkius. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės apklausos, kurios rodo menką pasitenkinimą demokratija ES šalyse. Vis dėlto jis įsitikinęs – ES teikia viltį siekdama įveikti šiuos iššūkius.
VU Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė apibendrino, kad ,,narystės ES nėra tik vertybinis pasirinkimas, atspindėtas valstybių konstitucijose, o ES tikslai nėra tik ES sutarčių normos. Svarbu, kad šios vertybės – idėjos, ypač taika, laisvė, gerovė, būtų gyvos Europos visuomenėje, dar daugiau, turime pareigą jas saugoti, stiprinti ir perduoti ateities kartoms.“
Europos integracija ir teisinės sistemos raida
ESTT teisėjas doc. Irmantas Jarukaitis pasakojo, kad tarp ESTT ir nacionalinių teismų egzistuoja labai glaudus simbiotinis ryšys. Viena iš ESTT funkcijų, anot jo, yra pamatinių ES vertybių apsauga, taip stabilizuojant ir ES, ir nacionalinio valdymo lygmenis.
ESTT teisėja ir Latvijos mokslininkė prof. Ineta Ziemele atkreipė dėmesį, kad Europos teismai pasižymi kompetencija ir nuolatiniu siekiu laikytis pamatinių vertybių.
Frankfurto universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Stefanas Kadelbachas pabrėžė tris aspektus, kurie veikia ES išorės santykius: ekonominiai interesai, geopolitiniai tikslai ir ES konstitucinių principų bei vertybių skatinimas. Jo manymu, reikėtų ateityje subalansuoti šiuos tikslus. To pasiekti padėtų procedūrų, vykstančių tarpvyriausybinių lygmeniu, derinimas ir tolesnė ES plėtra.
„Plėtros į rytus sėkmė rodo, kad ilgainiui plėtra padeda ne tik stojančioms valstybėms, bet ir stiprina ES tiek jos principų matomumo, tiek išorinių interesų įgyvendinimo požiūriu“, – pažymėjo prof. S. Kadelbachas.
Konferencija „Lietuvos Respublika Europos Sąjungoje: dvidešimt patirties, iššūkių ir augimo metų“. VU nuotr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė ir VU Teisės fakulteto docentė Danguolė Bublienė kalbėjo apie veiksmingumo principą ir jo įtaką vartotojų teisių įgyvendinimui. Pranešime buvo aptarta principo prigimtis, jo evoliucija, sąsajos su kitais bendraisiais ES teisės principais, fragmentiška taikymo praktika ir jos lemiami iššūkiai nacionaliniam teisėjui.
„Būtina nuosekli ir išsami Teisingumo Teismo praktikos analizė, jos poveikio nacionalinei teisei racionalumo ir realumo įvertinimas, ypač – sisteminių pokyčių poreikio vertinimas“, – teigė LAT pirmininkė.
ES ateitis
VU Teisės fakulteto profesorius ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas (2013–2024) dr. (HP) Egidijus Kūris kalbėdamas apie ES ateitį teigė, kad „Lietuvos narystės ES teisinis įtvirtinimas nebuvo itin nuoseklus“. Jis įvardijo problemas, kurios kilo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui siekiant taikyti ES teisę.
Prof. E. Kūrio teigimu, ESTT jurisprudencija yra vienas iš nacionalinės teisės plėtros šaltinių: „ESTT jurisprudencija yra svarbus Lietuvos konstitucinės teisės aiškinimo šaltinis – ne pačios konstitucinės teisės, o jos aiškinimo.“
Kita renginio pranešėja VU Teisės fakulteto profesorė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė kalbėjo apie pagrindinių teisių apsaugą Lietuvos teismuose. Ji taip pat pažymėjo, kad ES ir nacionalinė teisė papildo viena kitą. Prof. S. Žalimienė teigė, kad Europos teismai pabrėžia sintezę tarp ES teisės ir Konstitucijos, kadangi abi priimtos savanoriškai.
„Mūsų praktikoje neturime aiškių susikirtimo pavyzdžių, kur susitiktų ES teisės taikymo standartas su Konstitucijos standartu, o pateikti pavyzdžiai labiau susiję su gerosios praktikos klausimais“, – kalbėjo LVAT pirmininkė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!