Lietuvos laisvajai spaudai kovojant už gėjų teises ir prieš pedofilus, už demokratiją ir pakantumą, už ar prieš Kedį ar Ūsą, pro mūsų žvilgsnius prasprūdo viena nežymi „smulkmenėlė“. Estija pakviesta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) gretas.

Į šią organizaciją šiais metais dar pakviestos Slovėnija ir Izraelis. Trumpame OECD pranešime teigiama, kad visos šios šalys pakviestos atsižvelgiant į jų pastangas vykdyti ekonomines reformas, kovą su korupcija, intelektinės nuosavybės teisinę apsaugą, valdžios pasiryžimą ir gebėjimą vykdyti struktūrines reformas. Pažymima, kad Estija – pripažintas pasaulinis el. valdžios ir el. komercijos lyderis. Estija liberalizavo finansų sektorių, įvedė labai liberalų investicijų režimą, savo teisines normas suderino su OECD šalims privalomomis normomis (Estijos kompanijos audituojamos pagal tarptautinio audito reikalavimus). Šalis – vienas iš pasaulinių lyderių viešojo sektoriaus elektroninės veiklos ir valdžios skaidrumo srityje. Kitos OECD šalys gali pasimokyti iš Estijos inovacijų taikymo Estijos žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, ypač rinkos dėsniais paremtos žuvininkystės vadybos ir akcinių bendrovių regionuose veiklos. Ar kas girdėjo Lietuvoje apie šią praktiką? Gal reikėjo pasidomėti prieš pradedant pjaustyti žvejų laivus metalo laužui?

Atrodytų, na ir kas čia tokio. Pasaulyje tūkstančiai įvairiausių organizacijų. Viena daugiau, viena mažiau. Tad kodėl, sužinojęs šią naujieną, taip džiūgauja Izraelio premjeras B. Natanjahu? Vyriausybės vadovas pareiškė, kad šis žingsnis ypač svarbus šalies prestižui, ekonomikai ir naujų investicijų pritraukimui. Po įstojimo į šią organizaciją Izraelio tikslas – patekti į 15 pirmaujančių pasaulio šalių pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, gretas.

Izraelis patekti į šią organizaciją siekė nuo 1994 m. Naujiena pasidžiaugė Izraelio banko pirmininkas S. Fišeris, pagrindinės Izraelio profsąjungos „Gistatrud“ pirmininkas O. Eini, opozicijos lyderė C. Livni. Apie Izraelį sakoma, kad tai šalis, gebanti gaminti pasaulinio lygio inovatyvų produktą ir sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose.

Kalbėkim atvirai. OECD – žiniomis valdomų turtingų ekonomikų šalių klubas. Į šį klubą kviečiama, o ne stojama. Narys turi atitikti griežtus žiniomis valdomos ekonomikos kriterijus. Šiuo metu organizacijos narės yra 31 šalis (be Izraelio, Estijos, Slovėnijos). Iš mūsų kaimynų – Švedija, Suomija, Čekija, Slovakija ir Lenkija. Prie durų laukia Brazilija, Kinija, Indija, Rusija, Pietų Afrika, Indonezija.

OECD nauda šalims narėms apibūdinama taip: šalys narės dalyvauja kuriant naują pasaulio ekonomikos architektūrą. Kaip ir G-8 ar G-20 šalys, OECD šalys narės kuria ir įgyvendina taisykles ir normas, formuojančias būsimą globalią ekonomiką.

Taigi Estija žiniomis valdomų ekonomikų (žiniasklaida dar vadina „pasaulio turtingųjų“) klube. Privilegijuotame klube. Ta proga ir sveikiname. Estai parodė, kad ne tik gerai moka save pateikti, bet ir gerai dirbti. Išmuštas paskutinis argumentas mūsų politikams, nuolat kartojusiems, kad Lietuvoje taip pat, o gal ir geriau, tik viešieji ryšiai Estijoje geresni. Dėl gražių akių ir viešųjų ryšių į OECD nekviečia.

Taigi pasaulio bendruomenė pripažino Estiją žiniomis valdoma ekonomika ir labiausiai išsivysčiusių šalių su laisva ekonomika klubo nare. Turime ją pasveikinti.

Pasvarstykim, kur pirmiau nueis investicijos – į inovatyvią žiniomis valdomą Estijos ekonomiką ar į nieko nesakančią investuotojui „drąsią“ gintarinę Lietuvą? Neatspėsit iš dešimties tūkstančių kartų.

Apie Lietuvos laimėjimus judant turtingiausių demokratinių pasaulio šalių („auksinio milijardo“) klubo link negirdėti ir neužsimenama. Nėra mūsų nei prieškambaryje (accession candidate countries), nei kamaroj (enhanced engagement countries). Mes esame broliškoje „kitų šalių nekandidačių ekonomikų“ (other non-member economies) šeimoje. Šalia Nepalo, taip sakant. Įsitaisėme patogiai, jaukiai ir maloniai.

Gal laikas jau pradėti veikti? Tiesa, tai pradėti reikėjo užvakar.