Edukologija ir informatika – skirtingos mokslinės kryptys, tačiau ugdymo praktikoje jos labai glaudžiai susijusios. Šiuo metu plačiai aptarinėjama dirbtinio intelekto tema, kaip ir visos visuomenę veikiančios tendencijos ir naujovės, rūpi ir edukologijos atstovams. Dirbtinio intelekto poveikis ir pritaikymo galimybės ugdymo mokslų tyrimuose buvo pagrindinė Vilniaus universiteto (VU) rengiamoje edukologijos doktorantų žiemos mokykloje, kuri vyko gruodžio 4–7 d. Druskininkuose.
Žiemos mokyklos rengėjai – dviejų VU fakultetų institutai: Filosofijos fakulteto (FsF) Ugdymo mokslų institutas bei Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas. Remiami Lietuvos mokslo tarybos, organizatoriai suvienijo pajėgas ir pakvietė į Druskininkus tobulintis jaunuosius mokslininkus net iš dešimties Europos šalių.
Apie VU tarptautinę doktorantų žiemos mokyklą ir jos išskirtinumą pasakoja jos organizatorės – VU FsF profesorė Lilija Duoblienė ir docentė Sandra Kairė.
Edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose vyksta jau ketvirtą kartą. Kaip gimė jos idėja ir ko ja siekiama?
Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose – tai renginys, kasmet gruodžio pradžioje sukviečiantis jaunuosius mokslininkus ir juos konsultuojančius lektorius ne tik iš VU, bet ir iš kitų Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų. Svarbu paminėti, kad edukologijos mokslo doktorantūra, kuria remiantis rengiama žiemos mokykla, apima trijų Lietuvos universitetų pajėgas – Vilniaus, Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų, prieš penkerius metus susivienijusių į konsorciumą. Jungtinės doktorantūros komiteto pirmininkė yra VU FsF Ugdymo mokslų instituto profesorė dr. Lilija Duoblienė.
Prieš trejus metus, kai prie VU buvo prijungtas pedagogines studijas vykdęs Šiaulių universitetas (dabar – VU Šiaulių akademija), buvo įkurta VU edukologijos mokslo doktorantūros mokykla, kuri veikia šalia Edukologijos mokslų doktorantūros komiteto ir kurios pagrindinis rūpestis yra komunikacija. Susijungimas tapo postūmiu ne tik rūpintis aukšta studijų ir tyrimų kokybe (pedagogikos, švietimo politikos, švietimo ir mokyklos kultūros, įtraukaus ugdymo srityse), bet ir stiprinti tarptautinį ir tarpdisciplininį doktorantų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Tam galimybes suteikė VU aprėpiamų sričių įvairovė ir tarptautiniai partneriai – Olandijos, Portugalijos, Airijos universitetai. Doktorantūros mokykla suteikia doktorantams ir jų vadovams galimybę stiprinti kompetencijas, ieškoti partnerių ir bendraminčių jų vykdomiems tyrimams, stažuotis. Greta tarptautinių seminarų jau ketvirtus metus vyksta edukologijos doktorantus suburiantis renginys – tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose.
Žiemos mokyklos idėją perėmėme iš profesorės dr. Valentinos Dagienės, kuri Druskininkuose daugiau kaip dešimt metų organizavo tarptautinį informatikos ir jos didaktikos doktorantų renginį. Būdama ir Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto, ir Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, V. Dagienė prieš ketverius metus pasiūlė sujungti mūsų instituto ir MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto pajėgas. Pabandėme ir nutarėme, kad tai puiki krypčių jungtis, kai viena kryptis praturtina kitą. Susibendravo ir mokslininkai, ir doktorantai: edukologus praturtino technologinė-informatinė problematika, o informatikus didaktus – socialinė ir edukacinė problematika.
Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla tapo svarbia VU edukologijos mokslo doktorantūros dalimi, stiprinant tarpdisciplininį ir tarpkryptinį doktorantų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Tai leido sukurti tarptautinį doktorantų ir tyrėjų tinklą.
Mums svarbu, kad ši mokykla suteikia galimybę susipažinti su inovatyviomis mokslinėmis idėjomis ir tyrimų metodikomis švietimo ir ugdymo bei informatikos didaktikos srityse. Doktorantų žiemos mokykloje kasmet dalyvauja lektoriai ir konsultantai iš ne mažiau kaip dešimties Europos šalių.
Kuo ypatinga šių metų VU tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla?
Šių metų programoje daug dėmesio skirta vis labiau aktualėjančiai dirbtinio intelekto temai, į kurią doktorantai gilinosi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu. Ypatinga buvo ir tai, kad konsultuoti doktorantų ir skaityti paskaitų buvo pakviesti ne tik užsienio mokslininkai – Talino universiteto profesorius Martas Laanpere, Lisabonos universiteto docentas Luisas Tinoca, Franš Kontė universiteto profesorius Christophe’as Reffay, Budapešto Lorando Etvešo universiteto profesorė Agnes Erdosne Nemeth, Tartu universiteto profesorė Piret Luik, bet ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienio universitetuose – dr. Vilius Dranseika, dirbantis Krokuvos Jogailos universitete (Lenkija), ir dr. Goda Klumbytė, Kaselio universiteto (Vokietija) tyrėja.
Šiais metais renginyje dalyvavo doktorantai ir lektoriai konsultantai iš dešimties šalių: Šveicarijos, Vokietijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir, žinoma, Lietuvos. Visus jungė tas pats siekis ir klausimas – kaip sėkmingai parašyti ir apginti disertaciją, kuri būtų aktuali, inovatyvi, sprendžianti svarbius mokslo klausimus.
Buvo stiprinamos doktorantų akademinio rašymo ir tiriamosios kompetencijos gilinantis į dizainu grįsto tyrimo strategiją, hibridinio tyrimo metodologiją, socialinio tinklo analizės teoriją taikomuosiuose tyrimuose, algoritminį skaitymą, tyrimo rezultatų vizualizavimą pagal kognityvinius ypatumus.
Esame dėkingos už pagalbą organizuojant šių metų žiemos mokyklą Eglei Poteliūnei, Jurgitai Bagdonaitei, MIF kolegėms mokslininkėms Gabrielei Stupurienei, Anitai Juškevičienei, Tatjanai Jevsikovai, nors žinoma, nemažai darbo turėjome nuveikti ir mes pačios.
Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla skirta jauniesiems tyrėjams. Ar čia stiprinamos mokslinės kompetencijos turės poveikį dėstymui VU edukologijos ir mokytojų rengimo programose?
Mokslininkai, kurie konsultuoja doktorantus tarptautinėje edukologijos doktorantų žiemos mokykloje, dėsto VU edukologijos magistrantūros ir pedagogikos bakalauro studijų bei metų trukmės profesinių pedagoginių studijų programoje. Patys doktorantai taip pat dėsto kaip jaunesnieji asistentai, tad tiek vieni, tiek kiti, šioje tarptautinėje žiemos mokykloje gerokai patobulinę savo kaip tyrėjų, dalykininkų ir vadovų kompetencijas, naujas žinias, patirtį, gebėjimus perduoda ir bakalauro bei magistrantūros pakopų studentams, žinoma, jiems tinkamu lygiu.
Doktorantų žiemos mokykloje susipažįstama su kitų šalių pedagogikos srities problemomis ir tuo, kaip jos tiriamos, tad vėliau atsiranda galimybė jų sprendimo būdus adaptuoti Lietuvos kontekste, parodyti galimas tolesnio pedagogikos ar pedagogų rengimo perspektyvas. Žinojimas, kad daugelis šalių jau anksčiau susidūrė su panašiomis problemomis ir kitų šalių doktorantai jau pabandė jas spręsti, leidžia greičiau šias problemas ištirti bei pasiūlyti praktikams jų sprendimo būdus ir Lietuvoje. Galima matyti, kad šalia unikalių Lietuvos ypatumų yra ir bendrų, platesniam kontekstui būdingų tendencijų, tad kartais visai nereikia išradinėti dviračio, svarbu tinkamai ir laiku jį patobulinti.
Be abejonės, šios mokyklos dalyviai, dėstantys pedagoginėse studijose, supažindins bakalauro ir antrosios pakopos studentus su savo sprendžiamais pedagogikos klausimais ir numatomais rezultatais, įves būsimus pedagogus į naujausių tyrimų lauką.
Kokią matote VU tarptautinės edukologijos doktorantų žiemos mokyklos viziją ateityje? Ko tikitės ir linkite sau?
Ateityje planuojame doktorantų mokyklą papildyti tarpdiscipliniškumu, šalia edukologijos ir informatikos doktorantų kviesdami atvykti kitų krypčių jaunuosius tyrėjus; antai, vienais metais turėjome ekonomikos mokslo doktorantų. Norime kasmetinėms mokykloms suteikti savitumo, parenkant metų temą, kuri sutelktų ta pačia problematika besidominčius doktorantus ir mokslininkus iš skirtingų krypčių.
Žinoma, išlaikyti populiarumą laikais, kai egzistuoja akademinių renginių perteklius, nelengva, tačiau doktorantūros studentų grįžtamojo ryšio anketos parodė, kad jiems ši mokykla yra svarbi ir reikalinga, jos laukiama, tikintis išspręsti doktorantūros kelyje kylančias problemas.
Mokykloje atsiskleidžia ir neatitinkančios laikmečio, dirbtinėmis atrodančios disciplinų ribos, kurios gali būti natūraliai peržengiamos – įvairių sričių doktorantai puikiai bendradarbiauja kaip tyrėjai.
Mokyklos gyvavimo ateitį užtikrina ir VU FsF Ugdymo mokslų instituto laimėti devyni edukologijos tyrimų proveržio programos projektai, kuriuose yra numatytas skirtingų tematikų doktorantūros mokyklų organizavimas. Ketiname kviesti edukologijos specialistus iš užsienio, su kuriais jau sutarta dėl dalyvavimo projektuose ir atitinkamai edukologijos doktorantų žiemos mokykloje. Pradedame rengtis ir kitų metų mokyklai.
Komentarų nėra. Būk pirmas!