Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis dalyvavo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje. Pagrindinis L. Tarasonio tikslas – tarptautiškumo skatinimas Lietuvos mokslo taryboje, visapusiškai įtraukiant pasaulio lietuvių mokslininkus ir jų kolegas iš užsienio universitetų.

„Aš esu po ilgų emigracijos metų neseniai į Lietuvą sugrįžęs ekonomikos mokslų daktaras, 13 metų praleidau studijuodamas, vėliau dirbdamas mokslinį darbą Prancūzijos, Kanados ir Anglijos universitetuose. Sugrįžau, nes man rūpi Lietuvos ateitis ir jaučiu atsakomybę savo patirtimi prisidėti plėtojant Lietuvos aukštąjį mokslą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi L. Tarasonis.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija spaudos konferencijoje pristatė spalio 23–26 d. vykusiuose posėdžiuose priimtas rezoliucijas. VU Ekonomikos fakulteto prodekanas pristatė rezoliuciją dėl pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą. Ja Seimas kviečiamas priimti sprendimus dėl aukštojo mokslo struktūrinės reformos, skatinti Lietuvos mokslo tarybos tarptautiškumą; užtikrinti informacinę sklaidą ir finansinę paramą 2018 m. Bostone (JAV) rengiamam Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui.

„Nors mokslininkų bendradarbiavimas dažnai vyksta neformaliu lygiu, Lietuvos valdžios institucijos gali ir turi reikšmingai prisidėti įtraukiant pasaulio lietuvių tyrėjus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijų plėtrą. Visų pirma, atsižvelgiant į mažėjantį studentų skaičių, spartėjantį protų nutekėjimą į užsienį ir prastas akademinės bendruomenės darbo sąlygas, kviečiu Švietimo ir mokslo ministeriją bei kitas atsakingas institucijas nevilkinti Lietuvos aukštojo mokslo struktūrinės reformos, laikant nežinomybėje ne tik Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojus, esamus ir būsimus studentus, bet ir su Lietuvos mokslo institucijomis pasiryžusius bendradarbiauti pasaulio lietuvius, dirbančius užsienio universitetuose. Reforma nebegali būti atidėta“, – kalbėjo L. Tarasonis.

Mokslininko teigimu, reikėtų keisti Lietuvos mokslo tarybos įstatymą, numatant platų pasaulio lietuvių atstovavimą šios tarybos valdyboje. Pasak L. Tarasonio, Pasaulio lietuvių bendruomenė yra pasiruošusi padėti sudaryti užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų sąrašus, iš kurių būtų galima siūlyti narius į Lietuvos mokslų tarybą.

„Priklausomai nuo to, kaip efektyviai mes išnaudosime naujai atsiradusias galimybes, kurias mums suteikia didėjanti pasaulio lietuvių mokslininkų bendruomenė, ateityje šį tautos istorijos periodą vadinsime arba „protų nutekėjimo“, arba „proto laimėjimo“ laikotarpiu. Linkiu keisti Lietuvą pasirenkant antrąjį variantą“, – užbaigė L. Tarasonis.