Vilniuje vykusio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertų – išplėstinės dokumentų vertintojų grupės – susitikimo metu iš esmės, su nedidelėmis pataisomis buvo pritarta galutinei Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos versijai. Ji visai akademinei bendruomenei ir susijusių institucijų atstovams bus pateikta vasario 9 d. vyksiančioje baigiamojoje konferencijoje.

Pasak dokumentą pristačiusio projekto vadovo doc. dr. Juozo Galginaičio, šio dokumento atsiradimui ir visam projekto inicijuotam virsmui Lietuvos aukštajame moksle pradžią davė dar 1999 m. Lietuvos prisijungimas prie Bolonijos proceso, įsipareigojant pertvarkyti studijų kreditų sistemą. 2009 m. priimtas ir dabar galiojantis LR Mokslo ir studijų įstatymas įvardijo naują studijų kredito sampratą, visus studijų proceso dalyvius orientuojant į aiškiai iš anksto apibrėžtų studijų rezultatų siekimą. Taip įtvirtinta dualistinė studijų kredito samprata. Kreditas tampa ne tik ir ne tiek studijų laiko apskaitos vienetu, bet, visų pirma, studijų metu ugdomų ir įgytų kompetencijų fiksavimo, kaupimo ir perkėlimo instrumentu. Dualistinė yra ne tik studijų kredito, bet ir studijų rezultatų samprata, nes, viena vertus, studento siekiami studijų rezultatai – kompetencijos ir jas sudarančios žinios, gebėjimai bei vertybinės nuostatos – studijų programos ar dalyko (modulio) apraše yra išreiškiamos studijų siekinių forma, kita vertus – konkretūs studento pasiekti studijų rezultatai tampa individualiais studento pasiekimais.

Svarbu pastebėti, kad visos esminės šios Koncepcijos nuostatos bei taikymo principai yra skirti tiek formaliam, tiek neformaliam mokymuisi, nors šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas formaliosioms aukštųjų mokyklų studijoms. Studijų programų kūrėjų ir vykdytojų bei vadybininkų dėmesio centre atsiduria studentas. Ši orientacija iš esmės skiriasi nuo tradicinės aukštojo mokslo praktikos, daugiau pagrįstos dėstytojo ar studijuojamos mokslo disciplinos perspektyva. Paprastai studijos vyksta pagal iš anksto parengtas studijų programas. Tačiau šiuolaikiniame greitai kintančiame pasaulyje vis labiau auga individualizuotų kompetencijų rinkinių, įvairialypių kvalifikacijų sąsajų poreikis. Tinkamai taikoma studijų kreditų sistema yra priemonių rinkinys, leidžiantis įvairiais būdais siekti aukštojo mokslo kvalifikacijos bei įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą siekius. Taip pat Koncepcijoje pabrėžiama būtinybė siekti, kad dabar Lietuvoje akivaizdžiai dominuojantį preskriptyvų teisinio reguliavimo modelį pakeistų susitarimais grindžiamas modelis, svorio centrą perkeliant į tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujančias aukštojo mokslo institucijas ir suteikiant joms kur kas didesnę pasirinkimo laisvę.

Tikimasi, kad ši Koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o pagrindinės jos gairės, jos inicijuota požiūrio, mąstymo kaita bei pokyčiai studijų procese pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įsisavinus pagrindinius šios sistemos principus ir ją įdiegus, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą. Vis dėlto, Koncepciją pristatantys projekto dalyviai pripažįsta, jog visa ši inicijuojama „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Todėl nors formaliai projektas pristato jau baigiamuosius savo dokumentus, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir toliau, akademinei bendruomenei pačiai dalijantis jo metu užgimusiomis idėjomis.