Tikriausiai ne pas vieną ant palangių jau sužaliavo daržovių, prieskonių ir gėlių daigeliai. Kovo–balandžio mėnesiai skelbia daržo augalų sezono pradžią. Sodybų ar namų šeimininkai nori, kad pavasarį sutvarkytuose jų kiemuose kuo anksčiau pradėtų skleistis žiedai ir kad jie kuo ilgiau puoštų aplinką.
Kaip teisingai ir iš kokių gėlių reikėtų formuoti gėlyną, kad jis mus džiugintų žiedais nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, klausiame Vilniaus universiteto Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorių Kristinos Balnytės ir Viktorijos Juozulynaitės.
Kaip pasirinkti augalus?
Gėlyno dekoratyvumas sezono metu priklauso nuo pasirinktų augalų ir jų sukomponavimo, priežiūrai skirto laiko ir finansų.
Dažniausiai gėlynui parenkame daugiamečius, dvimečius, vienmečius, svogūninius, gumbasvogūninius augalus. Kokiomis proporcijomis atskirų grupių augalų reiktų auginti, priklauso nuo šeimininko užgaidų.
Planuojant augalų išdėstymą didesniame ar mažesniame sklype, reiktų įvertinti esamas aplinkos sąlygas – dirvos pralaidumą, drėgnumą, ph, apšvietimą dieną, vyraujančius vėjus, reljefo ypatumus – lygus, su nuolydžiu ir kt. Labai svarbu įvertinti regėjimo zoną, iš kurios dažniausiai žiūrėsite į gėlyną.
Saulėtoje vietoje patartina sodinti daugiamečius astrus, flioksus, alūnes, karpažoles, šalavijus, šilokus, miskantus ir kitus varpinius augalus. Dalinio pavėsio plote geriau augs astilbės, auskarėliai, melsvės, bruneros, bergenijos, rodžersijos, poraičiai, raktažolės.
Iš vienmečių gėlių reiktų parinkti atsparesnes rūšis ar jų veisles: serenčius, didžiuosius žioveinius, paprastąsias lobelijas, patagonines verbenas, meksikinius žydrūnus, kvapiąsias razetas, raudonžiedžius šalavijus, taškuones, saulėgrąžas – žemaūges arba daugiagraižes veisles ir kt.
Jūsų gėlyną pagyvins bei naudos duos ir prieskoniniai, vaistiniai ar daržoviniai augalai. Geriau rinktis įdomesnes, spalvingesnes (bazilikų, pankolių, krapų, raudonėlių, artišokų, rūgštynių, salotų, petražolių ir kt.) veisles.
Gėlyno formavimo taisyklės
Perkaskite, išrinkite piktžoles, įterpkite tinkamų (geriau granuliuotų, ilgo veikimo, skirtų tam tikroms grupėms) trąšų. Priemolio dirvą palengvinsite, įterpdami durpių arba kompostinės žemės.
Pirmiausia suplanuokite daugiamečių augalų (pagal aukščius, spalvas ir amžių) išdėstymą. Augalai turi būti gerai matomi gėlyne. Kai žiūrime iš visų pusių, augalus pradėkite sodinti nuo centro. Terasoje – nuo tolimiausio taško.
Priešais dekoratyvumą po peržydėjimo prarandančius augalus (pvz., bijūnus) galima sodinti astilbes, korėjines chrizantemas ir kt. Tarp atskirų augalų grupių palikite platesnius tarpus, geriau išryškės augalai ir patogiau bus juos prižiūrėti.
Kuriant gėlyną, svarbu atsižvelgti ir į spalvų derinimo taisykles. Geriausiais spalviniais deriniais laikomi raudona su žalia, oranžinė su mėlyna, geltona su violetine. Tokių spalvų išdėstymas šalia suteiks efektyvų, harmoningai kontrastingą derinį, spalvos papildys viena kitą ir atrodys intensyvesnės. Ne tokie efektingi ir harmoningi, tačiau leistini deriniai yra raudona su geltona, geltona su mėlyna, žalia su violetine. Nerekomenduojama derinti oranžinę su raudona, geltona, mėlyną su violetine. Jeigu parinksite šviesių atspalvių gėles, jų žiedais grožėsitės ir vėlų vakarą.
Augalų sodinimas
Šilumamėges vienmetes ar daugiametes gėles sodinkite po šalnų. Jaunus augalus nuo kaitrios saulės galite apsaugoti uždengdami juos tamsinimo tinklu, akytomis plastiko dėžutėmis ir kt. Kai kurias vienmetes gėles galima sėti tiesiai į dirvą (ešolcijas, laibenius, medetkas ir kt.).
Pirmiausia susodinkite ilgaamžius ir didesniais kerais augalus (bergenijas, bijūnus, šiurkščiuosius astrus, melsves, smidrus, gaures, vienadienes ir kt.). Vėliau – smulkesniais kerais, kuriuos reikės dažniau atjauninti (astilbes, alūnes ir kt).
Greitai plintančius augalus sodinkite gėlyno pakraštyje ar atskirkite takeliais, spec. ribojimo juostomis ir pan. (mažoji žiemė, bizantinė notra, krūminis astras, šliaužiančioji vaisgina ir kt.).
Svogūnines ir gumbasvogūnines gėles (pvz., tulpes, narcizus, sniegžydres, žydres, krokus ir kt.) sodinkite atokiau nuo vejos ar tako, už žemesnių daugiamečių visą vegetacijos laikotarpį dekoratyvių augalų. (pvz., visžales juodgrūdėles, šilokus ir kt.).
Nesodinkite greta imlių miltligei augalų (pvz., pentinių, kurpelių, šluotelinių flioksų). Alergiją sukeliančius augalus, tokius kaip diktonai, rūtos, patartina sodinti atokiau nuo vejos ar tako.
Priežiūros ypatumai
Daugiamečius augalus, žydinčius anksti pavasarį, patartina persodinti po peržydėjimo, o jautresnius šalčiams rugpjūčio mėn. Gėles, ne tik daržoves ar uogas, reikėtų patręšti pavasarį, vasarą ir rudenį.
Po pirmo peržydėjimo pakirpkite iki jaunų lapų burbulius, rasakilas, žiognages, Andersono tradeskantes. Kai kuriuos aukštus daugiamečius (šiurkštusis astras, rudeninė saulainė), vienmečius (šluotelinė kochija, paprastoji kosmėja) augalus galima pakirpti 1–2 kartus iki pusės metro (birželio pab. – liepos pr.). Kerai bus žemesni, kompaktiškesni, vėliau žydės. Nukirpkite rykštenių ir bandrenių žiedynus, rytinių aguonų dėžutes, kad neplistų sėklos gėlyne. Jei yra mažų vaikų, ricinžolėms neleiskite subrandinti sėklų, nes jos yra nuodingos.
Vijokliniams augalams (kobėjams, sukučiams, pelėžirniams ir kt.). parinkite erdvesnę vietą, naudokite specialius karkasus ir segtukus.
Viso sezono metu reikėtų šalinti peržydėjusius žiedus, nudžiūvusius lapus, laiku nurinkti kenkėjus (šliužus) ir Jūsų gėlynas išliks dekoratyvus nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Komentarų nėra. Būk pirmas!