Rugsėjo 24–26 d. Vilniuje vyksta Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) jaunųjų mokslininkų forumas. Į sostinę renkasi mokslininkai, nagrinėjantys temas, kurios jau šiandien turi didelį praktinį pritaikymą: naujų virusų tyrimus, genomo redagavimo technologijas ir molekulinius mechanizmus, padedančius suprasti ir gydyti žmogaus ligas.
Forumas į Vilnių pritraukė daugiau kaip 100 jaunųjų mokslininkų iš 20 Europos šalių. Renginį organizuoja tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai dr. Gytis Dudas, dr. Patrickas Pauschas, dr. Algirdas Toleikis ir dr. Stephenas Knoxas Jonesas Jr. Anot jų, šis forumas – unikali galimybė Lietuvoje pristatyti naujausius pasaulinius tyrimus ir užmegzti partnerystes.
Tyrimai, kurie keičia ateitį
Technologijos šiandien leidžia tai, kas anksčiau trukdavo metus, atlikti greičiau. Tačiau, kaip primena dr. G. Dudas, svarbiausia neužmiršti paklausti, ką šie duomenys reiškia žmonėms. Jo laboratorija tiria ortomiksovirusus – tolimus gripo giminaičius – ir ieško, kurie iš jų gali užkrėsti stuburinius.
„Nustatėme, kad Sinu virusas, aptiktas Pietų Amerikos uodų populiacijose, greičiausiai gali užkrėsti įvairius stuburinius organizmus. O mūsų mėgstamiausias „Wuhan mosquito virus 6“ – priešingai, nors iš pradžių atrodė pavojingas, to nedaro“, – pasakoja dr. G. Dudas.
Genomo redagavimo srityje besispecializuojantis dr. P. Pauschas sako, kad CRISPR ir kiti įrankiai jau dabar taikomi tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje – nuo paveldimų ligų gydymo iki genetiškai patobulintų augalų.
Tuo tarpu iš Jungtinės Karalystės į Vilnių sugrįžęs dr. A. Toleikis kuria naują tyrimų kryptį – aiškinasi, kaip veikia DNR motorai, t. y. baltymai, atsakingi už mechaninius darbus ląstelėje. Jų sutrikimai siejami su vėžiu ir kitomis ligomis.
Dr. S. K. Jonesas Jr. atkreipia dėmesį į atsakomybę, kurią atneša genų redagavimas: „Technologija gali būti tiksli, tačiau svarbiausia – suprasti, ką tiksliai reikia keisti. Gamtoje įvairovė yra stiprybė.“
Prof. Virginijus Šikšnys EMBO jaunųjų mokslininkų forume. Organizatorių nuotr.
EMBO svarba
Forumo organizatoriai sutaria – tokios organizacijos kaip EMBO ir Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL) yra investicija į Europos ateitį.
Visi keturi mokslininkai savo karjerą sieja su Lietuva ir tarptautiniais tinklais. Dr. P. Pauschas pabrėžia, kad CRISPR tyrimai Lietuvoje yra pasaulinio lygio, o bendradarbiavimas stiprina visos Europos konkurencingumą. Dr. G. Dudas džiaugiasi galimybe sujungti kompiuterines analizes su laboratoriniais eksperimentais ir primena, kad net iš pažiūros nereikalingi tyrimai gali virsti netikėtais proveržiais – nuo mielių, naudojamų alui, iki mechanizmų, padėjusių sukurti CRISPR.
Dr. A. Toleikis Lietuvą mato kaip vietą naujai tyrimų krypčiai – DNR motorų analizei – plėtoti. O dr. S. K. Jonesas Jr. tvirtina, kad čia, Lietuvoje, mokslininkai jaučiasi vertinami, priešingai nei ten, iš kur jis atvyko – Teksase. Pasak jo, Teksase mokslas neretai tampa politinių diskusijų taikiniu. Jis priduria, kad EMBO padeda mokslininkams efektyviau pasinaudoti vieni kitų stiprybėmis.
Nors mokslas dažnai siejamas su darbu laboratorijoje, tyrėjai pabrėžia gyvo bendravimo svarbą. „Svarbiausi bendradarbiavimai prasideda ne formaliuose posėdžiuose, o prie kavos po pranešimo“, – sako dr. P. Pauschas. „Tai bendros vakarienės, diskusijos apie sėkmes ar nesėkmes, kurios galiausiai virsta netikėtomis idėjomis“, – papildo dr. G. Dudas.
Šis forumas – tai ne tik pranešimų sesijos, bet ir naujos idėjos, kurios gali išaugti į ateities terapijas, technologijas ar net padėti apsisaugoti nuo kitų pandemijų.
EMBO jaunųjų mokslininkų forumas suburia jaunosios kartos mokslininkus iš visos Europos. Forume pranešimus skaitys žinomi užsienio mokslininkai ir ERC grantų laimėtojai. Renginio programoje – mokslinės sesijos, diskusijos, praktiniai užsiėmimai, taip pat specialiai jauniesiems tyrėjams skirtos tinklaveikos ir socialinės veiklos.
Komentarų nėra. Būk pirmas!