Šiuo metu rengiama Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Projektas „Lietuva 2050“ bus pristatomas jau šią savaitę. Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru, Seimo Ateities komitetu ir Vilniaus universitetu.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė ir projekto „Lietuva 2050“ metodologė dr. Erika Vaiginienė dalinasi vizija, koks galėtų būti universitetas 2050-aisias.

Universitetas 2050

2050 metais ketvirtosios kartos universitete (Universitetas 4.0) ribos tarp žinių kūrimo, perdavimo ir pritaikymo beveik neegzistuoja. Ketvirtosios kartos universitetai daugiau dėmesio skiria savo studentų kompetencijų ugdymui ir įtvirtinimui. Dėl to jie bendradarbiauja ne tik su kitais universitetais, bet ir su įmonėmis bei specializuotų paslaugų ir technologijų tiekėjais. Visumoje, universitete vis dar 50 proc. yra tradiciškai dėstomos pagrindinės disciplinos, kurios ugdo techninius įgūdžius, tačiau likusią dalį mokymosi kreditų studentas gali susirinkti tiek kituose universitetuose partneriniuose (kurių sąrašą yra pateikęs universitetas), tiek verslo įmonių organizuojamose akademijose, tiek darbo ar praktikos vietose.

Humanitarinės kompetencijos yra būtinos kiekvieno individo gebėjimui save realizuoti pasaulyje, todėl universitete visose srityse yra daug dėmesio skiriama kultūrinėms kompetencijoms, kūrybiškumui, kritiniam mąstymui, tinklaveikai, filosofijai, verslumui (individui ir komandoms), menui, savarankiškam darbui, socialinei harmonijai, etikai ir vertybėms ugdyti, skatinant savęs pažinimą, prasmingo darbinio gyvenimo formavimą ir savęs įsidarbinimą.

Į iššūkius orientuotos institucijos tapo dominuojančiomis mokslinių tyrimų veikėjomis. Mokslo institucijos tapo tarpdisciplininiais bendros kūrybos tyrimų centrais, kuriuose įvairių fakultetų dėstytojai dirba kartu su įmonių, studentų, vyriausybinių agentūrų ir kt. suinteresuotų šalių atstovais. Čia kviečiami savo kūrybines / akademines atostogas (angl. sabbatical) praleisti kvalifikuoti įmonių darbuotojai, o dėstytojai, savo kūrybines / akademines atostogas skatinami praleisti verslo ar viešojo sektoriaus institucijose. Mokslo institucijos suteikia prieigą prie pažangios testavimo įrangos ir kitų išteklių, būtinų inovatyviems tyrimams bei prieigą prie laboratorinių paslaugų. Šiose institucijose yra sukuriama svarbi didelių įmonių inovacijų ir bendruomenei skirtų sprendimų dalis. Remiant universitetines technologijas, perspektyvius studentų startuolius, universitetų atžalines įmones svariai prisidedama prie regiono plėtros.

Doc. Erika Vaiginienė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Taigi, universitete mokymosi procesas organizuojamas mokymosi projektų principu, kurie vykdomi atviroje aplinkoje, o dalyviai reikiamą informaciją gauna Masiniame atvirame internetiniame kurse (MOOC), naudojant dirbtinį intelektą ir daugybę kitų skaitmeninių priemonių bei veiklų. Remiamasi seminarais ir dėstytojų bei verslininkų naujienomis, mokymais, grupinio mokymosi mainų sesijomis (naudojant virtualios realybės telekonferencijas su kitomis komandomis iš užsienio komandos), savirefleksijomis, kontaktiniais vizitais, dalyvavimu konkursuose, stažuotėse ar įsidarbinus (kai kurie įgyvendina projektą kaip savo darbo dalį). Čia dėstytojai dirbdami daugiadisciplininėse instruktorių grupėse, atlieka ugdytojo vaidmenį, daugiausiai dėmesio skiriant besimokančiojo savarankiškam mokymuisi, kontekstualizavimui ir aktualumui realiame pasaulyje. Studentų mokymosi rezultatai vertinami kas šešis mėnesius, naudojant 360 laipsnių vertinimo sistemą, be to, yra vertinami minkštieji ir tinklaveikos įgūdžiai, emocinio intelekto ir savarankiškumo kompetencijos.

Universitete, formuodami savo laipsnį ir būrelius, studentai savarankiškai reguliuoja savo mokymosi procesą, jie gali pasirinkti projektus bei pagalbinę veiklą, kurią jie atliks. Neturėdami egzaminų, paskaitų, dėstytojų ar tvarkaraščių, jie dirba komandose, jiems padeda akademiniai ir verslo mentoriai bei jų pačių sukurtas dirbtinio intelekto robotas. Dirbtinio intelekto sistemos sumažino nereikalingo mokymosi apimtis, o tai leidžia jiems daugiau dėmesio skirti aukštesnio lygio kūrybiniams ir analitiniams įgūdžiams ugdyti. Studentui yra suteikiama galimybė savarankiškai spręsti, kokiu tempu ir ką jis mokosi.

Studentai geba sudaryti tarpdisciplinines komandas, atlikti savo tyrimus, integruoti universiteto mokslinius tyrimus, užmegzti ryšius, įtraukti regionines suinteresuotąsias šalis, įsigyti tiekimo grandinės partnerių ir vadovauti klientams. Jie ir konkuruoja, ir bendradarbiauja (angl. coopetition) su tarptautinių universitetų ir bendros kūrimo bendruomenės komandomis.

Nuo tada, kai švietimo sistemoje įsigalėjo mikrokreditai ir buvo įdiegta mišri, asmeninį tempą ir poreikius atitinkanti mokymosi sistema, skirta savęs įprasminimui, universitetas tapo žmogaus viso gyvenimo partneriu, nes čia nebėra mokomasi dėl diplomo.

Daugiau informacijos apie projektą „Lietuva 2050“ rasite čia.