Justinas Auškelis

Mokslininkai žino, kad paraiškoms dėl dotacijų pildyti pirmiausia reikia laiko. Pasak 2022 m. Europos mokslo tarybos (EMT) dotaciją pradedantiesiems mokslininkams (angl. European Research Council Starting Grant) laimėjusio Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro biochemiko dr. Stepheno Knoxo Joneso jaunesniojo, jis paraišką pradėjo pildyti likus šešiems mėnesiams iki jos atidavimo datos. Tačiau tai nereiškia, kad iki tol neplėtojo savo idėjos. VU tyrėjas pasidalijo mintimis apie tai, kokie dar faktoriai, be laiko planavimo, reikšmingi siekiant gerai pasiruošti paraiškų dėl dotacijų teikimui.

Gauta dotacija – išorinis pripažinimas

„Norint sukurti didelį poveikį, reikia pinigų. Mokslininko karjeroje tai reiškia dotacijas. Tačiau prašymų dėl finansavimo teikimas – nelengvas procesas, reikalaujantis laiko, jėgų ir planavimo. Vis dėlto įdėtos pastangos pasiteisina gavus dotaciją“, – sako dr. S. Jonesas, pernai gavęs 1,2 mln. eurų dotaciją.

Tokio dydžio finansavimas – ne pirmasis, dėl kurio konkurse dalyvavo pašnekovas. Prieš išvykdamas iš gimtinės – JAV, mokslininkas buvo pateikęs paraišką dėl kitos dotacijos ir tik per plauką jos negavo: „Buvimą arti tikslo ir jo nepasiekimą daugelis vertina kaip laiko švaistymą. Tačiau visa tai, ko išmokau dalyvaudamas nelaimėtame konkurse, pritaikiau teikdamas paraišką dėl EMT dotacijos. Taigi netiesiogiai pirmasis pralaimėjimas man atvėrė kelią į tolesnę sėkmę. Todėl siūlau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą.“

Dr. S. Jonesas daktaro laipsnį įgijo Browno universitete (Providensas, JAV), o podoktorantūros stažuotę atliko Ilyos Finkelsteino laboratorijoje Teksaso universitete (Ostinas, JAV). 2021 m. jis atvyko į Vilnių, kad prisijungtų prie VU Gyvybės mokslų centro, Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerio, ir įkurtų savo laboratoriją – „Jones Lab“, tiriančią ir kuriančią naujus genų redagavimo įrankius. Laboratorijos vadovui tai buvo paskutinė galimybė pildyti paraišką dėl EMT dotacijos, skirtos pradedantiesiems mokslininkams ir naujiems mokslinių tyrimų grupių vadovams, įgijusiems daktaro laipsnį ne anksčiau nei prieš septynerius metus.

„Kai esi gana jaunas mokslininkas ir naujas komandos lyderis, pravartu pelnyti išorinį pripažinimą. Tyrėjo kelias – pilnas abejonių. Todėl padeda, kai kažkas iš šono patvirtina, kad eini gera kryptimi. Dotacijos gavimas man suteikia pasitikėjimo ir motyvacijos. Iki tol mintys apie finansavimo ieškojimą man kėlė didelį nerimą, o dabar galiu atsikvėpti“, – sako tyrėjas.

Kiek įmanoma daugiau kritikos

Teikiant paraiškas dėl dotacijos svarbiausia data – paraiškos teikimo terminas. Tačiau prieš tai dar reikia žengti keletą svarbių žingsnių, norint sėkmingai pateikti paraišką, o po metų – galbūt gauti ir finansavimą.

„Rašyti paraišką pradėjau 2021 m. vasarą, maždaug pusę metų prieš pateikimo terminą. Tačiau tai nereiškia, kad iki tol apie tai nemąsčiau ir neplėtojau savo idėjos“, – teigia „Jones Lab“ vadovas.

Pasak jo, norint, kad pasisektų, pirmiausiai reikia kuo anksčiau užsitikrinti kiek įmanoma daugiau kritikos: „Parašius paraišką ją turėtų įvertinti akademikų bendruomenė. Bus nelengva, jei sunkiai dorojatės su kritika. Tačiau daug geriau sulaukti grįžtamojo ryšio iš savo kolegų tuomet, kai dar gali taisyti savo paraišką, nei vėliau, kai jus vertina EMT komisija ir atlikti korekcijas vėlu. Taigi, jei ekspertas, kuriuo pasitikite, mano, kad jūsų idėja nepakankamai gera, geriau jau tai žinoti iš anksto, kad turėtumėte laiko sukurti naują.“

Dr. S. Jonesas mano, kad dalijimasis idėjomis padeda jas pamatyti naujai, taip pat prisideda prie jų efektyvumo ir tolesnio plėtojimo. Žinoma, visa tai užtrunka. Būtent todėl teikdamas paraišką VU mokslininkas susiplanavo savo laiką taip, kad spėtų sukurti dvi koncepcijas. Tai – patikima strategija norint gauti taip svarbios kritikos ir turėti pakankamai laiko idėjai tobulinti.

„Minimalus kiekis žmonių, įsitraukiančių į paraiškos rengimo procesą, yra du: paraišką teikiantis mokslininkas ir universiteto atstovas (-ė). Vis dėlto kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo geriau. Mano atveju tai buvo žmonės iš mano instituto ir kiti artimi kolegos, taip pat panašius tyrimus kitose valstybėse vykdantys mokslininkai. Subūriau su mano projektu susijusių ekspertų komandą, galinčią prireikus suteikti paramą. Taigi realesnis dalyvių kiekis – dešimt–dvidešimt asmenų“, – skaičiuoja dr. S. Jonesas.

Įtikinti skirtingas auditorijas

Sausį pateikęs galutinę paraišką pirmojo atsakymo mokslininkas laukė iki vasaros. Gavęs teigiamą laišką jis turėjo laiko iki rudens, kad pasiruoštų interviu su komisija.

Rugsėjį vykusio interviu metu dr. S. Jonesas turėjo per dešimt minučių pristatyti savo idėją ir atsakyti į komisijos klausimus: „Klausia ir komentuoja asmenys, kurie nebūtinai yra jūsų srities ekspertai. Tad verta turėti omenyje, kad kalbėsite plačiai auditorijai. Dėl to ruošdamasis interviu savo projektą pristačiau įvairiai auditorijai: geriausiems savo srities specialistams, kitų sričių ekspertams, studentams, ką tik prisijungusiems prie mano laboratorijos, galiausiai žmonėms, niekada negirdėjusiems apie CRISPR.“

Dr. S. Jonesas mano, kad jei gali paaiškinti savo idėją bet kam, tai tikrai išmanai savo dalyką. Galiausiai lapkritį mokslininkas sužinojo, kad jam pasisekė – finansavimas laimėtas.

Patikėti pačiam ir pasitelkti pavyzdžius

Anot tyrėjo, svarbiausia viso šio ilgo proceso metu – tikėti savimi ir savo sugebėjimais. Tai ne visada lengva vienam, todėl jis pataria turėti palaikymo struktūrą, reikiamu momentu suteikiančią jėgų: „Tokia palaikymo komanda gali tapti šeima, draugai, kolegos. Šie žmonės gali padėti įveikti sudėtingą planavimo ir įtempto mąstymo laikotarpį. Vis dėlto reikia tikėti ir savimi, nes jei neįtikinote savęs, bus sunku įtikinti kitus.“

Praktiniu požiūriu dr. S. Jonesas rekomenduoja neišradinėti dviračio: „Kažkas tikrai yra rašęs paraiškas ir gavęs finansavimą. Tad jūsų tikslas – gauti informaciją iš tokio asmens kaip aš, jau gavusio dotaciją, arba iš kito kolegos, vertinančio tokio tipo paraiškas. Jums taip pat gali pagelbėti mokslinių tyrimų projektų skyriaus ekspertai, pasidalysiantys ankstesnių finansuotų tyrimų paraiškų pavyzdžiais ir kita informacija.

Galų gale paraišką teikiantis mokslininkas turi būti ambicingas, o siūloma idėja – pasižymėti dideliu potencialu ir teikti naudą bendruomenei. Žinant, kad projektas turės didelį poveikį, pačiam daug lengviau prisiimti riziką. Be to, toks projektas įgis vertę ir aplinkinių akyse.“

2022 m. VU Gyvybės mokslų centro tyrėjas biochemikas dr. S. Jonesas ir jo vadovaujama komanda pelnė EMT 1,2 mln. eurų dotaciją pradedantiesiems mokslininkams. Ateinančius penkerius metus mokslininkas vadovaus projektui, kuriuo siekiama ištobulinti genų redagavimo metodus.