Vilniaus universitete (VU) kaip ir kasmet skelbiama registracija dalyvauti studentų mainų programoje Erasmus+ ir dalį studijų praleisti pasirinktame užsienio universitete. 2017 – 2018 m. m. savo žinias geriausiose Europos aukštosiose mokyklose tobulino 24 Medicinos fakulteto studentai. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria Erasmus+ programoje dalyvaujantis jaunimas, sutiko papasakoti beveik pusmetį Vokietijoje praleidęs VU Medicinos fakulteto kineziterapijos ketvirtakursis Gytis Barkus.

Jau nuo studijų Vilniaus universitete pradžios, Gytis Barkus svajojo išbandyti studentų mainų programos galimybes. „Visada turėjau stiprią motyvaciją mokytis, todėl universitete su dideliais iššūkiais nesusidūriau, Tiesą pasakius, studijas Medicinos fakultete visada laikiau ir laikau savo pagrindiniu prioritetu, bet mane taip pat labai žavi papildomos veiklos –  savanorystė, sportas ir įvairiausi projektai. Nuo antro kurso pradėjau aktyviai domėtis galimybe išvykti svetur“, – prisiminimais dalijosi būsimasis kineziterapeutas.

Pasirinkti dalines studijas Vokietijoje Gytį paskatino noras įsitikinti, ar teisūs kiti Medicinos fakulteto studentai, daug kalbantys apie puikias studijų ir darbo sąlygas šioje šalyje. „Registruodamasis atrankoje pastebėjau, kad rekomenduojama mokėti vokiečių kalbą B1 lygiu, o aš neturėjau net vokiečių kalbos pagrindų. Tad nieko nelaukęs pradėjau mokytis VU Užsienio kalbų instituto rengiamose paskaitose“, – prisimena studentas. Tik savo užsispyrimo ir savarankiško darbo dėka, per vienerius metus Gytis sugebėjo pasiekti B1 vokiečių kalbos lygį ir atitikti griežtus atrankos kriterijus.

Studijuoti vaikinas išvyko į HAWK universitetą, įsikūrusį jaukiame Hildesheimo mieste, Šiaurinėje Vokietijos dalyje. Studentui iš Lietuvos pavyko apsigyventi vietiniame studentų bendrabutyje. „Ten bendrabučiai yra šiek tiek kitokie nei pas mus. Jų išplanavimas labiau primena apartamentus. Kiekviename bute yra viena bendra virtuvė, du vonios kambariai ir 3 atskiri, rakinami kambariai studentams. Nuo pat pirmųjų dienų iš įvairių šalių atvykę studentai tampa didele ir darnia šeima. Visi puikiai reprezentuodavome savo šalį, kultūrą, universitetą. Keitėmės mintimis ir idėjomis – aš manau, kad tai yra viena iš svarbiausių patirčių“, – teigia G. Barkus.

Ketvirtakursis tvirtina, kad su dideliais sunkumais derindamas studijas Vokietijoje ir Lietuvoje nesusidūrė, nes iš anksto pasirūpino jų sprendimu. Prieš išvykdamas jis suprato, jog dalykai, kuriuos studijuos Vokietijoje, nesutampa su dėstomais VU Medicinos fakultete. „Nenorėjau nuleisti rankų, todėl, dar būdamas Lietuvoje, susitariau su dėstytojais, kad galėsiu viską atsiskaityti semestro metu, siųsdamas užduotis elektroniniu paštu. Dėstytojų geranoriškumo ir supratimo dėka, planas puikiai pavyko“, – pasakoja studentas.

HAWK universitetas Gyčiui Barkui paliko puikų įspūdį. Vaikinas džiaugiasi, kad intensyviai studijuodamas, taip pat turėjo galimybę įgauti daugiau profesinės patirties. „Per studijų užsienyje laikotarpį turėjau dvi praktikos vietas. Vienoje jų buvau vietinės vyrų rankinio komandos prevencinių treniruočių treneris. Šia galimybe pasinaudoti man leido vos prieš keletą mėnesių įgytas EREPS 3 kategorijos asmeninio trenerio diplomas, kuris yra pripažintas ir vertinamas visoje Europoje. Nors ir labai jaudinausi, bet jau po pirmosios treniruotės susilaukiau pagrindinių trenerių pagyrų“, – pasakoja kineziterapijos studentas.

Antroji praktikos vieta buvo Hanoveryje, privačioje Physiomedico klinikoje. „Klinika padarė puikų įspūdį savo paslaugų pasiūla klientui. Joje buvo naujausios technologijos skirtos pacientų ištyrimui. Apie kai kurias nebuvau nieko girdėjęs, pavyzdžiui, Medimous – kliento stuburo linkių ir mobilumo vertinimui skirtas įrenginys. Gerą įspūdį paliko ir kolegos kineziterapeutai. Vieni buvo labiau įgudę manualinėje terapijoje, antri – sporto medicinoje, treti – fizikinių veiksnių terapijoje. Būdamas ten, intensyviai mokiausi manualinės terapijos, šių žinių man trūko Lietuvoje,“, – prisipažino G. Barkus. Studentas papasakojo, kad pats gana stipriai jaučiasi fizinių pratimų srityje, todėl kai kurie užsienio kineziterapeutai mielai klausė ir jo patarimų bei pastebėjimų.

Kartą iš savo studijų koordinatorės Gytis gavo pasiūlymą ateiti į jos klasę, kurioje vietiniai reabilitacijos studentai mokosi anglų kalbos. Jo užduotis buvo pristatyti save, Lietuvą ir savo mylimą Vilniaus universitetą. „Užduotį priėmiau atsakingai, po pristatymo su kolegomis daug diskutavome. Labai apsidžiaugdavau, kai grįžęs į Vilnių vis gaudavau elektroninių laiškų su klausimais apie Lietuvą ir Vilniaus universitetą“ – prisimena studentas.

Kalbėdamas apie laisvalaikį Lietuvoje ir Vokietijoje, Gytis teigia, kad visada ir visur daugiausia dėmesio skiria sportui ir kelionėms: „Nuo paauglystės negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be futbolo. Vokietijoje žaidžiau du kartus per savaitę: vieną kartą su vietiniais vokiečiais, kitą – universiteto sporto salėje. Susirinkdavome apie 30 studentų iš užsienio, pasiskirstydavome į komandas ir žaisdavome. Būdavo labai smagu. Futbolas – tai dar vienas būdas geriau pažinti aplinkinius ir susirasti draugų“.

Ketvirtakursis negali pamiršti ir aplankytų vietų grožio: būdamas Vokietijoje jis lankėsi Hanoveryje, Berlyne, Leipcige, Dresdene, Bremene, taip pat aplankė ir kaimynines šalis, pabuvojo Prahoje ir Londone.

Kineziterapijos studijos svečioje šalyje padarė poveikį ir tolimesniems jaunuolio planams.  Ankščiau jis galvojo apie magistro studijas užsienyje, dabar tokių planų atsisakė. Gytis teigia, kad pabuvęs užsienyje iš naujo įsimylėjo Lietuvą ir Vilnių, todėl savo ateitį dabar sieja tik su Tėvyne ir yra įsitikinęs kad čia bus naudingesnis nei kitur.

Itin jautriai Gytis kalba apie savo specialybę, kurios prestižas, jo supratimu, auga ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. „Galvojau, kad toks dalykas, kaip svajonių profesija neegzistuoja. Dažniausiai mes sakome, jog dirbame mylimą darbą jau tada kai suvokiame, kiek daug į jį investavome ir įdėjome savęs. Bet kuo arčiau mokslų pabaiga, tuo labiau nekantrauju pradėti dirbti“, – teigia studentas.

Ketvirtakursis taip pat galvoja apie magistro studijas, dar norėtų gerinti savo kompetencijas  treniravimo srityje. Jis mėgsta bendrauti, atkakliai ir su malonumu mokosi užsienio kalbų, todėl tikisi ateityje bendrauti su savo specialybes atstovais iš kitų pasaulio kraštų. Gytis neslepia, kad jo požiūris į mokymosi procesą nuolat keičiasi: „Nemeluosiu yra tekę patirti visko – nusivylimo, pykčio, nuostabos, džiaugsmo, atradimų. Bet skųstis, dažniausiai, neturiu laiko, nes jei kažkas netinka, tai tuoj pat stengiuosi kažką keisti, kalbėti ir aiškintis“.