Lietuvos teisėjų darbas yra aukštai vertinamas, o netrukus ES Bendrojo Teismo teisėjų gretas papildys dar vienas teisėjas iš Lietuvos – buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valančius.
Tokiomis žiniomis ketvirtadienio popietę vykusioje Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Prancūzijos teisės centro inicijuotoje diskusijoje pasidalijo Lietuvoje viešintys ES Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjai profesoriai Egidijus Jarašiūnas ir Egidijus Bieliūnas. Jie dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvos teisininkų frankofonų konferencijoje „Teisingumas ES globalios daugiakultūrės visuomenės kontekste“.
„Lietuvos teismuose dirbantys teisėjai – nebe Europos naujokai. Jie vis dažniau kvalifikuotai kreipiasi į Europos Sąjungos teismą, siekdami išsiaiškinti bylai išspręsti būtinos ES teisės nuostatą. Tai rodo mūsų teisinės sistemos brandą. Būtent tokiu būdu vyksta teismų dialogas ir bendradarbiavimas, be kurio neįmanoma spręsti sudėtingų šiandienos teisinių klausimų“, – taip šią situaciją komentavo VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis.
Teisingumo vykdymo ES klausimais diskutavo svečiai iš Liuksemburgo: ES Teisingumo Teismo teisėjas prof. Egidijus Jarašiūnas bei ES Bendrojo Teismo teisėjas dr. Egidijus Bieliūnas, buvęs ilgametis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ES Teisingumo Teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, VU, Mykolo Romerio universiteto mokslininkai.
Prieš 13 metų įkurtas VU Teisės fakulteto Prancūzijos teisės centras suteikia galimybę teisės studentams ir praktikuojantiems teisininkams pagilinti Prancūzijos bei Europos Sąjungos teisės teorines ir praktines žinias, inicijuoja frankofoniškus akademinius mainus, bendrus mokslo projektus su Prancūzijos universitetais. Kasmet centro programoje dalyvauja dešimtys praktikų frankofonų, kurie savo darbe pritaiko didžiulę patirtį. Vienintelė ES Teisingumo Teismo darbo kalba yra prancūzų, nors procesas gali vykti ir viena iš 24 oficialių Europos Sąjungos kalbų.
Komentarų: 1
2016-03-29 10:47
PiktasJo jo. Dabartiniai teisėjai pradėjo gniaužti žodžio laisvę. Vis dažniau teisiami žmonės už komentarus internete. Ir tai nenuostabu. Tarybiniais laikais į teisę galėjo įstoti tik NKVD-istai, KGB-istai, komunistai, stribai, jų vaikai ir anūkai. Jeigu vieną iš okupacinio ręžimo ramsčių – kariuomenę pavyko išgrūsti 1992 metais, tai kitas ramstis – teisėsauga liko…