Rugpjūčio 25–26 d. Vilniaus universitete vyko Europos universitetų ryšių su visuomene specialistų asociacijos (EUPRIO) metinė konferencija „Komunikacija besikeičiančioje Europoje: reikšmė aukštojo mokslo ryšiams su visuomene“.

Konferencijos dalyviams svarbiausia buvo pranešimai, darbas sekcijose, kur tradiciškai dalijamasi gera patirtimi, susipažįstama su šios srities naujovėmis, paskutinėmis tendencijomis, o į plenarines sesijas kviečiami žymūs specialistai, mokslininkai, žurnalistai.

Įžanginėje kalboje EUPRIO prezidentas Peteris van Damas pabrėžė, jog tai pirmoji konferencija, kurioje dalyvauja tiek Rytų Europos šalių universitetų ryšių su visuomene atstovų, o pranešėjai atvykę iš įvairiausių šalių. Europos universitetų laukia nauji iššūkiai, kuriuos kelia vis labiau nuo žinių priklausanti Europos ekonomika bei nuolat didėjanti globali konkurencija sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Norėdami aktyviai dalyvauti sėkmingai kuriant žinių visuomenę ir žinių ekonomiką, universitetai turi suvokti aktyvesnio mokslininkų ir studentų mobilumo tarp Europos universitetų būtinybę, išnaudoti Europinės dimensijos, įvairovės ir intelektinių išteklių teikiamas galimybes.

Pirmasis plenarinis posėdis buvo skirtas tarptautiniam Europos universitetų bendradarbiavimui ir ryšių su visuomene vaidmeniui, atsižvelgiant į Europos plėtros tendencijas. Ypatingas dėmesys atkreiptas į mokslinių tyrimų, pasiekimų sklaidą bei bendradarbiavimą su pramone ir verslu. Peteris Greenas, mokslinių tyrimų naujienų tarnybos „Alpha Galileo“ direktorius, savo pranešime pabrėžė, kad universitetai yra žinių gamyklos, ir šias žinias reikia įdiegti visuomenėje. Pranešėjas, susitikęs su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, ketina surengti seminarą mokslininkams ir žurnalistams apie tai, kaip geriau propaguoti Lietuvos ir Europos mokslinius tyrimus žiniasklaidoje.

Ne mažiau įdomūs buvo plenariniai pranešimai apie „protų nutekėjimą“. Prof. Charlesas Woolfsonas iš Glasgo universiteto (JK) pasakojo savo įspūdžius apie darbą ir gyvenimą Baltijos valstybėse, o pranešimo turinį geriausiai atspindėjo jo pavadinimas – „Pavojingo gyvenimo metai: keliaujančio profesoriaus pasvarstymai“. Jis tiesiai pareiškė, kad Briuselio nuomonė apie sparčią Baltijos šalių ekonominę pažangą neatitinka tikrovės. Todėl labai maloniai nustebino ir visą auditoriją sudomino prof. Lino Čekanavičiaus pranešimas, kuriame jis nebandė ginčytis ar įrodinėti neteisybės. Pagrindinė pranešimo mintis buvo ta, jog „smegenų judėjimas“ galų gale atneša naudą Europai ir pasauliui, tuo pačiu ir Lietuvai, nes suteikia geresnes sąlygas protui kurti naujas vertybes, tobulėti ir tuo pačiu skatinti pasaulio vystymąsi, sutelkiant šviesiausius Europos protus dirbti ir kurti kartu.

Konferencijoje buvo nemažai kalbama apie universitetų reitingavimą, kelių egzistuojančių pasaulinių ir nacionalinių reitingų privalumus ir trūkumus. Ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių universitetai nesipuikuoja geriausių pasaulio universitetų šimtuke. Kodėl? Ar kriterijai, kuriais vadovaujamasi sudarant reitingus, tikrai objektyvūs? Ne paslaptis, kad pasauliniuose reitinguose viršuje puikuojasi anglakalbiai JAV universitetai (ir Oksfordas su Kembridžu). Apie reitingavimo kriterijus ir atsižvelgimą į nacionalinius ypatumus savo pranešime kalbėjo Vokietijos aukštojo mokslo plėtros centro (CHE) programos vadovas Gero Federkeilis. Jam oponavo „Times“ aukštajam mokslui skirto priedo redaktorius Johnas O‘Leary, pristatydamas „Times Higher Education Supplement“ reitingavimą kaip tarptautinį ir nepriklausomą. Matyt, besiplečiančioje ir vis labiau kalbos požiūriu įvairesnėje Europoje reikia ieškoti labiau į atskirų šalių aukštojo mokslo sistemas atsižvelgiančių, įvairiapusiškesnių reitingavimo kriterijų. Tai sudėtingas uždavinys. Italai taip pat rengiasi pradėti vertinti ne tik savo, bet ir kaimyninius universitetus.To pat siekia vokiečiai, įtraukę į savo reitingus Austriją ir Šveicariją. „Times“ priedas taip pat siekia labiau pritaikyti savo vertinimą, atsižvelgiant į skirtingas švietimo sistemas. Taigi galbūt netrukus ir mes įsitrauksime ne tik į žiniasklaidos rengiamus reitingus, bet bus galima vertinti Lietuvos universitetus įvairesniais parametrais. Juk tikslas yra padėti stojantiesiems pasirinkti tinkamiausią, ne tik kovoti dėl kuo aukštesnės vietos ir prestižo. Galų gale tokie reitingai padeda pasitempti ir dirbti efektyviau, neužmigti ant laurų, padeda tikslingiau orientuoti gabiausius bei motyvuoti siekiančius aukštojo mokslo diplomo.

Plenariniuose posėdžiuose kalbant apie ryšių su visuomene reikšmę sėkmingai universiteto veiklai buvo pabrėžta, kad baigėsi tie laikai, kai tokie skyriai tik dirba labai konkretų kasdienį darbą: rengia spaudos pranešimus, universiteto bukletus, informacinius lapelius ir universiteto laikraštį, rašo tekstus interneto svetainei ir redaguoja kalbas, rengia atvirųjų durų dienas, bendrauja su žiniasklaida, rūpinasi įvaizdžio reikalais ir kartais net bando jį taisyti. Nors šis darbas labai svarbus, atėjo laikas aktyviau dalyvauti formuojant Universiteto politinius sprendimus ir strategiją, rinkti ir interpretuoti informaciją apie aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų rinką, apie konkurentų veiklą ir planus, apie politinį ir socialinį vystymąsi regiono, nacionaliniu ir globaliu mastu. Ryšiai su visuomene taip pat turi prisidėti mažinant atotrūkį tarp mokslo žinių ir inovacijų.

Čia aptarėme tik plenarinių pranešimų temas, o ką jau kalbėti apie pranešimus sekcijose, kurie buvo labai naudingi praktine prasme, tarsi pasidalinimas vertinga kasdiene patirtimi bei naujovėmis. Paminėsiu bent keletą: kaip elgtis pasikeitus rektoriui, prorektoriui, kancleriui (į pensiją išėjusio Vokietijos universiteto spaudos atstovo patirtis); atsisakyti popierinio laikraščio dėl internetinio varianto; vidinės komunikacijos receptai ir draudimai; internetinių dienoraščių naudojimas ryšiams su visuomene ir komunikacijos valdymui etc.

Lietuvos universitetų ryšių su visuomene darbuotojams tai buvo unikali galimybė perimti geriausią patirtį, mokytis iš patyrusių šios srities specialistų, užmegzti ryšius su kolegomis.

Po konferencijos, grauždamiesi dėl neturėtos galimybės pasiklausyti visų pranešimų, bent jau buvome pamaloninti puikiais delegatų atsiliepimais apie konferencijos turinį ir socialinę programą. Daugelis žadėjo būtinai aplankyti Vilnių su draugais ir šeima per atostogas, nes miestas jiems labai patiko. Kitąmet metinė konferencija vyks Grenoblyje, Prancūzijoje. Organizatoriai pasiguodė, kad jiems bus sunku konkuruoti su Vilniumi.