Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Naujasis jas apibrėžiantis dokumentas – Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – Vilniaus universitete buvo pristatytas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos atstovams.

Susitikimo metu studentai kartu su šiuos kaitos procesus stebėjusiais užsienio ekspertais diskutavo apie studento vietą kintančioje aplinkoje. Pasak dalyvavusiųjų, buvo ne tik pateikti atsakymai į kai kuriuos klausimus, bet kartu iškilo ir daug naujų. ECTS inicijuota kaita – tai dinamiškas procesas, kur kiekviena aukštoji mokykla turi išsikelti tikslą ir kryptingai jo siekti. Kryptis – ta pati, bet kelių yra ne vienas. „Tu negali padaryti užsienio patirties kopijos ir ją tiesiogiai „įklijuoti“ Lietuvoje – skiriasi kultūra, poreikiai, problemos, su kuriomis mes susiduriame“, – teigia diskusiją moderavęs Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas.

Jo manymu, proceso naujumas inspiruoja natūralias baimes. Viena pagrindinių susijusi su studentų motyvacija. „Ar mes norėsime prisiimti daugiau atsakomybės? Ar sugebėsime? Prognozuoti sunku, bet jei siekiame turėti kokybiškas studijas ir ugdyti tikras asmenybes, tai yra būtina – ir aukštoji mokykla turėtų dėti pastangas, kad išugdytų tokią asmenybę“, – kaitos neišvengiamumu įsitikinęs A. Varanauskas.

Susitikime dalyvavo įvairių aukštųjų mokyklų studentų atstovai. Iš klausimų ir aktyvios diskusijos tapo aišku, kad studentai trokšta pokyčių, o galimus sunkumus pasiruošę įveikti.

„Svajokite atsargiai, nes norai pildosi“, – baigiantis susitikimui palinkėjo užsienio ekspertė dr. Helen Cameron. Ji ir visa ekspertų grupė, jau praėjusi šį kaitos kelią, neslepia, kad Lietuvoje pradėta savotiška „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Vis dėlto šiuo metu dedami pamatai požiūrio, mąstymo kaitai ir pokyčiams studijų procese – tai tiesiausias kelias į akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimą.