Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) – tai bendra sistema, prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m. Ji pagrįsta studijų siekiniais ir studentų darbo laiku. Taigi studentas, o ne profesorius atsiduria studijų proceso centre ir pabrėžiama ne žinios, kurios „įdedamos“ į studentą, o darbo rinkai ir visuomenei naudingi jo sugebėjimai.

ECTS įdiegimo ir naudojimo lygmuo gana skirtingas įvairiose Europos šalyse, tačiau nekyla abejonių, kad tos nuostatos ir filosofija užkariauja Europos aukštąjį mokslą ir lemia kultūros bei mąstymo kaitą. Lietuva kiek atsilieka nuo kitų šalių ir dar tik įveda šią sistemą. Iki šiol mūsų šalyje ECTS buvo naudojamas tik mainams, taikant mechaninį kredito perskaičiavimą. 2009 m. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas pateikia naują kredito sampratą ir kartu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą.

Taigi ir šiais mokslo metais Vilniaus universiteto kartu su partneriais pradėtas nacionalinės reikšmės projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ vadinamas kultūros kaitos projektu. Jo esmė – suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Tai užtikrintų palyginamą semestrinį/metinį krūvį skirtingose aukštojo mokslo įstaigose besimokančiajam, palengvintų studentų mokymosi rezultatų perkėlimą ir diegtų naują požiūrį į studijų programų kūrimą.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos ir vienos šio projekto Lietuvoje iniciatorių Raimondos Markevičienės, toks projektas – tai vienintelis būdas akademinei bendruomenei susikalbėti tarp savęs Lietuvoje ir su savo užsienio partneriais. Tai kalba, kurią reikia išmokti, nes visiems ja reikės kalbėti. Dabar atskirų aukštųjų mokyklų ir net skirtingų tos pačios mokyklos padalinių to paties dalyko kredito samprata skiriasi. „O juk kreditas – tai laikas, skirtas tam tikram darbui atlikti. Ne tik dėstytojo, bet ir studento darbo laikas. Kol neatsiras „kreditinio“ mąstymo, tol ir turėsime situaciją, kai neakivaizdinių studijų (dažniausiai – dirbantis) studentas per tą patį laiką tokiais pat pažymiais baigs tą pačią specialybę kaip ir jo kolega dieninėse studijose. Ir apie kokią kokybę tuomet mes kalbame?“ – teigia viena projekto dalyvių.
Vis dėlto šis projektas susilaukia dalies akademinės bendruomenės neigiamo vertinimo. Pasak R. Markevičienės, pokyčiais skundžiasi tiek nacionaliniame projekte dalyvaujantys kolegos ekspertai, tiek ir, pvz., portugalai, kurie jau daugumoje programų naudoja tik ECTS. Priežastis visur ta pati – reikia keisti požiūrį į studijas. Reikia sudaryti sąlygas, kad ne tik dėstytojas pajustų programos, pagal kurią dėsto, aprėptį, poreikius ir dėstomų dalykų sąryšį, bet ir pats studentas žinotų, ką jis turi pasiekti, o tada galėtų įvertinti, ką išmoko ir ką gavo ne tik dalykiniu, bet ir bendrųjų gebėjimų, kurie ypač svarbūs įsidarbinant, požiūriu, t. y. aiškiai įvertinti, kokioje dar srityje, be savo specialybės, jis gali dirbti. O tam pirmiausia valstybei reikia investuoti į mąstymo kaitą, mokymus, būsimos naudos aiškinimą, nes vien įstatymais ši situacija nepakeičiama.

Todėl ir šiame 2,5 metų trukmės projekte Lietuvoje dalyvaus dešimties pagrindinių universitetų, dviejų kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertai – beveik 200 skirtingų sričių specialistų. ECTS metodikos pritaikomumas bus patikrintas šešiose pasirinktose kryptyse – biomedicinoje, humanitariniuose moksluose, meno studijose, fiziniuose, technologiniuose ir socialiniuose moksluose, taip pat atskirose studijų pakopose (profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro) bei skirtinguose šių krypčių programų profiliuose. Projekto įgyvendinimui skirtas beveik 5 mln. litų biudžetas, beveik 86 proc. jo sudaro Europos Sąjungos lėšos.

Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą bei jungtinių studijų programų kūrimą.

Daugiau informacijos:

Aušrinė Jurgelionytė

Projekto komunikacijos kuratorė

Tel. +370 600 58424

El. paštas: ausrine.jurgelionyte@cr.vu.lt