Gegužės 22–23 d. Liuksemburge vyko UNICA (Europos sostinių universitetų asociacija) rektorių seminaras „Aukštojo mokslo institucijų strateginė reputacija ir matomumas“ (Strategic Drivers of Reputation and Visibility of Higher Education Institutions). Šiame seminare dalyvavęs Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Eugenijus Butkus dalijasi mintimis apie universitetų ateitį ir iššūkius.
„Studentų skaičiaus mažėjimas, tarptautiškumo plėtros būtinybė, dialogas tarp mokslininkų ir politikų bei visuomenės, mažėjantis finansavimas – tai tik dalis problemų, apie kurias kalbėta vykusiame Europos universitetų vadovų susitikime. Šių problemų fone siekta apibrėžti dabartinį universitetų vaidmenį ir vietą.
Apskritojo stalo diskusijoje „Mokslas ir viešoji politika“ buvo išsakyta mintis apie ateityje vis didėjantį universitetų vaidmenį ir būtiną diskusiją tarp mokslininkų ir politikų šia tema. Išsilavinimas yra svarbus Europos pranašumas prieš kitus pasaulio regionus. Ir mes turime išlaikyti išsilavinimo įvairovę, aukštus standartus, studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, o tai tiesiogiai turėtų atsiliepti ūkio pažangai.
Konferencijoje buvo kalbėta dar viena šiandien aktualia tema – apie tarptautiškumą. Universitetų atstovai pasidalijo patirtimi, kaip jų universitetuose plėtojama ir tobulinama ši sritis. Štai Liuksemburgo universitetas yra įsipareigojęs sudaryti sąlygas ir galimybes kiekvienam šio universiteto bakalauro studijų studentui bent kartą (semestrui, praktikai) per studijų metus išvykti į užsienio mokymo instituciją. Šiam universitetui nesunku tokį įsipareigojimą vykdyti – jis nėra didelis, palankiai išsidėstęs ir jau pasiekė 90 proc. pagal šį rodiklį. Briuselio laisvojo universiteto 30 proc. studentų dalį studijų laiko praleidžia užsienio universitetuose. Belgija yra linkusi priimti į savo universitetus ir studentus iš kitų šalių, yra įvesta rodiklių sistema, kuri rodo, kaip atskiri universiteto padaliniai vykdo tarptautiškumo plėtrą. Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija stengiasi visais būdais pritraukti studentų ne tik iš Europos, bet ir iš trečiųjų šalių. Tam skirtos atskiros programos. Prancūzakalbės šalys orientuojasi ir į Afrikos žemyną, ir į kitas šalis.
Bendros su įvairiais užsienio partneriais programos, tyrimai, doktorantūra ir daug kitų bendrų veiklų – visa tai didina universitetų tarptautiškumą.
Taigi tarptautiškumas dabar yra vienas pagrindinių kriterijų ES, pagal kurį vertinami ir mokslo pasiekimai, ir mokslo sklaida, ir matomumas mokslo pasaulyje, ir studijos. Yra iškilę daug uždavinių šioje srityje. Tarptautiškumą mūsų universitete reikia labai stiprinti, nes visuose vertinimuose ir reitinguose šis mūsų rodiklis labai žemas, mes daug prarandame. Labai svarbu pasakyti, kad kažkada mūsų mokslininkai ir tyrėjai buvo gana skeptiškai nusistatę dėl bendrų publikacijų su užsienio mokslininkais, bet iš tiesų matyti, kad tas rodiklis šiuo metu Europoje tampa vienas iš esminių vertinant pasiekimus.
Ateina laikas permąstyti ir aukštojo mokslo strategiją. Net pati UNICA dabar ieško, bando atnaujinti savo strateginę veiklos kryptį. Universiteto misijos kaitą lemia atsiradę nauji uždaviniai, pavyzdžiui, masiškumas. Daugeliu atvejų universitetai plėtojasi ekstensyviai, nors ir pradeda jaustis studentų trūkumas. Buvo laikotarpis, kada ekstensyvi plėtra sukėlė gal ir nepamatuotus lūkesčius, o dabar, kai akivaizdžiai trūksta stojančiųjų, jau reikia kažką daryti. Tada, aišku, strategijoje atsiranda vienas iš esminių dalykų, kad universitetas atlieka ir platesnę misiją. Tai bendrasis švietimas, kvalifikacijų kėlimas po universiteto, mokslo taikymo svarba. Čia kalbama apie nacionalinę aukštojo mokslo strategiją. Bet ir kiekvienas universitetas turi turėti savo uždavinius, viziją, misiją ir vaidmenį.
Mes irgi turėtume žvelgti daug toliau. Pradės veikti mūsų mokslo centrai, mažės studentų, tad tarptautiškumas, mokslo rezultatų pritaikymas, inovacijų skatinimas bus, o ir dabar yra labai svarbūs. Tai turi būti ne deklaracija, o konkreti siekiamybė.
Bet kaip didinsim tarptautiškumą? Iš kur studentai atvyks, kur išvyks? Kokiomis priemonėmis skatinsime akademinį judrumą? Pas mus labai nedidelė dėstytojų, atvykstančių iš užsienio, dalis. Nors ES tam siūlo įvairių priemonių, deja, mūsų fakultetai nėra per daug tuo susidomėję ir paraiškų nepateikia. Yra galimybių juos pakviesti per Švietimo ir mokslo ministerijos, per Lietuvos mokslo tarybos programas. Mūsų aktyvumas šioje srityje labai nedidelis.
Niekur pasaulyje nėra taip, kad universitetai būtų 100 proc. finansuojami tik iš valstybės biudžeto. Tad dabar Europos universitetuose akcentuojamas lėšų užsidirbimas, pritraukimas jų iš šalies mokslo srityje. Valstybės lyginamos pagal tai, kokią dalį nuo BVP investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Jeigu išorės partneriai mato, kad gali gauti naudos iš universitetų, tai ir bendradarbiauja su jais. Kartu tai papildomos lėšos, kurios ateina į universitetus. Vilniaus universitete turime neblogų pavyzdžių. Biotechnologai sėkmingai patentavo savo išradimus, komercializavo rezultatus, bet manau, kad reikia tai skatinti dar daugiau. Reikia pagalvoti apie tam tikrą skatinimo fondą, kurį kai kurie padaliniai jau turi.
Seminare plačiai diskutuota ir apie reitingus. Nors visi pripažįsta, kad nėra tobulos reitingavimo sistemos, bet pagrindiniai parametrai – mokslas, studijos, darbdavių, studentų nuomonės, tarptautiškumas – yra visuose reitinguose. Visuomet kyla klausimas dėl reitingų parametrų, svorių, bet tai bandymas pasilyginti vieniems su kitais, išryškinti silpnąsias ir stipriąsias universitetų puses. Tai neišvengiamas procesas, ir turime į jį rimtai žiūrėti.
Kalbėta ir apie universiteto įtaką viešosios politikos vykdymui. Universitetas gali pateikti pagrįstą ekspertinę nuomonę įvairiais aktualiais klausimais, tačiau dažnai politikai į mokslininkų argumentus neįsiklauso. Ir Lietuvoje, ir Europoje situacija su mokslininkų indėliu į viešosios politikos formavimą panaši. Štai mūsų Seime dirba labai daug mokslinę kvalifikaciją turinčių žmonių, vien tik profesorių apie 10, bet jų įtaka sprendimų priėmimams galėtų būti svaresnė. Tačiau turime neblogų mūsų akademikų dalyvavimo formuojant viešąją politiką pavyzdžių. VU TSPMI mokslininkai aktyviai išsako savo poziciją, dalyvauja diskusijose, bet pasigendama aktyvesnio ekonomistų, teisininkų indėlio.“
UNICA – Europos universitetų tinklas, jungiantis 46 universitetus iš 35 Europos sostinių. UNICA skatina akademinę kompetenciją, integraciją ir bendradarbiavimą tarp universitetų visoje Europoje. Ji siekia būti varomoji jėga Bolonijos proceso plėtrai, palengvinti universitetų integraciją iš Vidurio ir Rytų Europos į Europos aukštojo mokslo erdvę. Vilniaus universitetas vienintelis atstovauja mūsų šaliai šiame tinkle.
Komentarų nėra. Būk pirmas!